Meniu
Prenumerata

trečiadienis, spalio 5 d.


CENTRINĖ AZIJA
Kazachstano lyderis sako planuojantis skelbti pirmalaikius prezidento rinkimus
BNS
Unsplash
Astana.

Kazachstano lyderis Kassymas-Jomartas Tokayevas ketvirtadienį pareiškė, kad šį rudenį planuoja surengti pirmalaikius prezidento rinkimus ir sutrumpinti valstybės vadovo kadenciją iki vienos septynerių metų kadencijos.

Kreipdamasis į šios Vidurio Azijos šalies parlamentą K.-J. Tokayevas taip pat pasiūlė 2023 metų pirmąjį pusmetį surengti pirmalaikius parlamento rinkimus po to, kai šiais metais jo šalyje kilo politinė krizė, pareikalavusi daugiau kaip 200 žmonių gyvybių.

„Siūlau 2022 metų rudenį surengti pirmalaikius prezidento rinkimus“, – sakė K.-J. Tokajevas, teigdamas, kad reikia imtis priemonių „stiprinti mūsų valstybingumą“ ir „išlaikyti reformų tempą“.

Eiliniai Kazachstano prezidento rinkimai turėjo įvykti 2024-aisiais, o parlamento – metais vėliau.

K.-J. Tokayevo teigimu, parlamento rinkimai vyks po to, kai anksčiau šiais metais priimtais konstitucijos pakeitimais buvo nustatyti „visiškai nauji politinės sistemos su sąžiningomis ir atviromis žaidimo taisyklėmis standartai“.

Be to, K.-J. Tokayevas siūlo, kad prezidentas galėtų dirbti tik vieną septynerių metų kadenciją, o ne dvi penkerių metų kadencijas, kaip yra dabar.

„Man svarbiausia – valstybės interesai. Todėl esu pasirengęs eiti į pirmalaikius prezidento rinkimus, net nepaisant to, kad mano kadencija sutrumpės“, – sakė K.-J. Tokayevas.

Sausio neramumai sukrėtė energijos išteklių turtingą Kazachstaną, vieną stabiliausių Centrinės Azijos šalių, kurios nepriklausomybę įgijo 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai.

Per kruviną smurto protrūkį, kilusį iš taikių protestų dėl padidėjusių degalų kainų, žuvo daugiau kaip 230 žmonių.

2019 metais beveik tris dešimtmečius Kazachstaną valdęs Nursultanas Nazarbayevas (Nursultanas Nazarbajevas) pasirinko 69 metų karjeros diplomatą K.-J. Tokayevą savo įpėdiniu prezidento poste.

Birželį Kazachstano rinkėjai referendume nubalsavo už konstitucines pataisas, kurios, anot K.-J. Tokayevo, žymi perėjimą nuo „superprezidentinio“ valdymo.

Tačiau labiausiai į akį krentantis Konstitucijos pakeitimas buvo ypatingų privilegijų 82 metų N. Nazarbayevui panaikinimas.

Iki sausio mėnesio neramumų K.-J. Tokayevas buvo laikomas valdančiu N. Nazarbayevo ir itin turtingų jo giminaičių šešėlyje.

N. Nazarbayevas net po atsistatydinimo išsaugojo „elbasy“ („tautos lyderio“) statusą. Šis konstitucinis statusas jam suteikė išskirtinius politikos formavimo įgaliojimus ir imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo.

Naujojoje Konstitucijoje šio statuso nebeliko. Kita pataisa prezidento artimiesiems neleidžia užimti pareigų vyriausybėje.

Tiek buvęs, tiek dabartinis prezidentai yra kaimyninės Rusijos sąjungininkai, o sausį į Kazachstaną atvykęs Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) daugiau nei 2 tūkst. taikdarių kontingentas padėjo K.-J. Tokayevui suvaldyti padėtį.

Tačiau Maskvai pradėjus savo karą Ukrainoje tarp Rusijos ir Kazachstano tvyro įtampa, o Vidurio Azijos šalis siekia išlaikyti ryšius ir su Vakarais, ir su sąjungininke Maskva.

2022 09 01 12:47
Spausdinti