Meniu
Prenumerata

trečiadienis, sausio 22 d.


JAV POLITIKA
Kiek rimti yra D. Trumpo grasinimai Kanadai, Grenlandijai ir Panamai?
IQ
Scanpix
Donaldas Trumpas.

Visa pastarųjų savaičių Donaldo Trumpo retorika atrodo kaip politinis absurdo teatras, tačiau jis turi įprotį neįsivaizduojamus dalykus paversti neišvengiamais, rašo „The Guardian“.

„Linksmų Kalėdų“, – Kalėdų dieną savo socialinėje platformoje „Truth“ parašė D. Trumpas prie savo ir žmonos Melanios nuotraukos. Kol kas viskas tradiciška. Tačiau išrinktasis JAV prezidentas tik pradėjo.

Kitoje žinutėje D. Trumpas palinkėjo linksmų Kalėdų visiems, „taip pat nuostabiems Kinijos kariams, kurie su meile, bet neteisėtai eksploatuoja Panamos kanalą“. Jis pašiepė Kanados ministrą pirmininką Justiną Trudeau ir pareiškė, kad JAV galėtų aneksuoti Kanadą kaip 51-ąją savo valstybę. Dėl visa ko jis kreipėsi į „Grenlandijos, kuri reikalinga Jungtinėms Valstijoms nacionalinio saugumo tikslais, gyventojus, kurie nori, kad JAV ten būtų, ir mes ten būsime!“.

Kaip pabrėžia leidinys, tai buvo tokia diatriba, kuri, jei ją pasakytų girtas dėdė prie Kalėdų vakarienės stalo, galėtų būti išjuokta arba nušvilpta žodžiais: „Kas nors desertui?“ Tačiau 78 metų D. Trumpui liko mažiau nei mėnuo iki to, kad jis galės naudotis branduoliniais kodais ir vadovauti stipriausiai pasaulio kariuomenei. Niekas nėra tikras, ar jį vertinti pažodžiui, ar rimtai – ar ir viena, ir kita.

Pasak „The Guardian“, garsėjantis gyvsidabriškumu ir kaprizingumu, tai žmogus, kuris, kaip kartą buvo pasakyta, nežaidžia trimačiais šachmatais, o dažniau tiesiog valgo figūras. Taip pat kyla įtarimų, kad D. Trumpas ieško svertų, kurie yra „sandorio meno“ dalis, ir kad buvęs realybės šou žvaigždė griebiasi antraščių, kad atrodytų stiprus namie ir užsienyje.

Demokratiją remiančios koalicijos JoinTheUnion.us prezidentas Reedas Galenas teigė: „Šis vyrukas jau beveik 80 metų yra trolis. Problema ta, kad dabar jis, pasirodo, yra trolis, kuris vėl ketina vadovauti galingiausiai valstybei, kokią tik žmonija kada nors žinojo. Jis nori tai padaryti, nes nori pasipiktinimo. Jis nori kiek tik gali sukelti baimės ar panikos. Chaosas yra jo karalystės moneta, ir taip bus visada, nes tai, kad viskas yra nekontroliuojama, yra vienintelis būdas jam kontroliuoti.“

Idėja nupirkti Grenlandiją D. Trumpui nėra nauja. Kai 2019 m., per savo pirmąją kadenciją, jis pirmą kartą prakalbo apie galimybes įsigyti didžiulę strateginę salą, kuri yra Danijos teritorija, daugelis tai traktavo kaip pokštą. Tačiau D. Trumpas atšaukė kelionę į Daniją po to, kai jos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen atstūmė jo pasiūlymą.

Praėjusį savaitgalį D. Trumpas atgaivino savo siekį, skirdamas savo ambasadorių Kopenhagoje ir sakydamas, kad „Grenlandijos nuosavybė ir kontrolė yra absoliuti būtinybė“ JAV nacionaliniam saugumui. Tačiau jis sulaukė tokio paties atsakymo – Grenlandijos ministras pirmininkas Múte Egede pirmadienį pareiškė, kad išteklių turtinga sala „neparduodama“.

Iš pirmo žvilgsnio visa tai atrodo kaip politinis absurdo teatras. Tačiau D. Trumpas, vyriausiasis griovėjas, turi įprotį neįsivaizduojamus dalykus paversti įmanomais ir neišvengiamais, rašo „The Guardian“.

Galiausiai R. Galenas teigė: „Turėtume į jį žiūrėti rimtai. Jei jis pasirodys Kopenhagoje su 1 trilijono dolerių čekiu Grenlandijai, gal danai jį priims – nežinau. Bet taip pat nepamirškite, kad tai vaikinas, kuris niekada gyvenime iš tikrųjų už nieką nemokėjo, todėl kai tik jis sako, kad noriu tai nusipirkti, taip nebūna.“

Išrinktasis prezidentas taip pat nusitaikė į Panamą. Jis pasmerkė tai, ką pavadino nesąžiningais mokesčiais pro kanalą plaukiojantiems JAV laivams, ir pagrasino reikalauti, kad Panamos kanalo kontrolė būtų grąžinta Vašingtonui.

Praėjusį sekmadienį D. Trumpas pareiškė, kad, jei Panama nesutiks, „tuomet mes reikalausime, kad Panamos kanalas būtų grąžintas Jungtinėms Amerikos Valstijoms – visiškai, greitai ir be jokių abejonių“. Jis taip pat užsiminė apie didėjančią Kinijos įtaką aplink kanalą, kurį 1914 m. pastatė JAV, kad sujungtų Atlanto ir Ramųjį vandenynus. Jis buvo grąžintas Panamai pagal 1977 m. susitarimą.

Panamos prezidentas José Raúlis Mulino atmetė D. Trumpo grasinimus sakydamas, kad „kiekvienas kanalo kvadratinis metras“ liks Panamos rankose. D. Trumpas atsakė: „Pažiūrėsime, kaip bus!“

Tarsi dviejų diplomatinių nesutarimų neužtektų, D. Trumpas ne kartą erzino kaimynę Kanadą, kad būtų „puiki idėja“ jai tapti 51-ąja JAV valstija – tamsiame grasinimų muitais fone. Jis taip pat pašaipiai vadino Justiną Trudeau „gubernatoriumi“ – tai titulas, kurį naudoja kiekvienos iš 50 JAV valstijų aukščiausi išrinkti pareigūnai.

Kanada stengėsi atsukti kitą skruostą. Kanados ambasadorė JAV Kirsten Hillman, duodama interviu „Politico“, sakė: „Manau, kad išrinktasis prezidentas šiek tiek linksminasi. Kanada gali tai priimti. Žinote, mes tvirtai suvokiame, kas esame, ir galime tai parodyti.“

Iš tiesų per pirmąją savo kadenciją Baltuosiuose rūmuose D. Trumpas padarė daug neapgalvotų pareiškimų, kurie nuėjo perniek, įskaitant branduolinį užtaisą prieš uraganus ir siūlymą sušvirkšti baliklio kovidui gydyti. Tačiau antrą kartą „amerikietiškuoju Cezariu“ vadinamas D. Trumpas atrodo drąsesnis, geriau organizuotas ir labiau apgalvotas.

Kaip rašo „The Guardian“, dabar jis supranta, kur yra galios svertai ir spaudimo taškai, ir yra apsuptas paklusnesnių lojalistų. Pirmą kartą jo požiūris į Grenlandiją buvo pagrįstas nekilnojamojo turto vystytojo instinktais, o šį sykį jis remiasi nacionalinio saugumo sumetimais – tai gali turėti didesnį atgarsį Kapitolijuje.

Nedaug ekspertų tikisi, kad D. Trumpas paskelbs karą Kanadai, Danijai ar Panamai, tačiau jie įžvelgia blefavimo ir bauginimo derinį, kuriuo siekiama išvesti sąjungininkus iš pusiausvyros ir pasiekti mažesnių laimėjimų. Toks griežtas elgesys smarkiai kontrastuoja su D. Trumpo ne kartą išsakytomis pagyromis lyderiams, įskaitant Vladimirą Putiną, kuris 2022 m. įsiveržė į Ukrainą.

Kai kuriems tai baisiai primena XIX a. imperialistinį „didįjį žaidimą“. Buvęs Baracko Obamos aplinkos narys Brettas Bruenas sakė: „Stebina, kad XXI a. vis dar kalbame apie pasaulines galias, bandančias jėga ar spaudimu atimti teritoriją iš kitų šalių. Turime pavyzdį, kaip Putinas bando atsiimti Ukrainą. Turime pavyzdį, kai Kinija bando užimti dideles Pietų Kinijos jūros teritorijas.“

Jis pridūrė: „Dabar turime D. Trumpą, kuris iš esmės bando priversti Grenlandiją ir Panamą atsisakyti teritorijos prieš jų valią, o tai pažeidžia visus pagrindinius tarptautinės teisės ir tarptautinio stabilumo principus. Tai atveria Pandoros skrynią krizių, kurių greičiausiai nepavyks suvaldyti, nes jei D. Trumpas gali grasinti kitų šalių sienoms, tai [Recepas Tayyipas] Erdoganas [iš Turkijos], Mohammedas bin Salmanas [iš Saudo Arabijos] ir daugybė kitų nemalonių lyderių ketina daryti tą patį.“

Tikėtina, kad D. Trumpo žabangos Panamoje ir pranešimai apie planus surengti „švelnią invaziją“ į Meksiką, nukreiptą prieš narkotikų kartelius per tarpvalstybines specialiųjų pajėgų operacijas arba bepiločių lėktuvų smūgius, sukels Lotynų Amerikos lyderiams blogus prisiminimus apie JAV ir gali pastūmėti kai kuriuos iš jų į Kinijos glėbį.

Pavyzdžiui, 1973 m. JAV inicijavo perversmą prieš tuometį Čilės prezidentą socialistą Salvadorą Allende’ę, kuris buvo demokratiškai išrinktas. 1989 m. JAV įsiveržė į Panamą, kad nuverstų karinį diktatorių Manuelį Noriegą, kuris JAV buvo apkaltintas narkotikų prekyba. Prezidentas George’as Bushas sakė tautai, kad jo tikslai buvo apsaugoti amerikiečių gyvybes, atkurti demokratiją, patraukti M. Noriegą baudžiamojon atsakomybėn ir „užtikrinti Panamos kanalo sutarčių vientisumą“, kol 1999 m. Panama visiškai perėmė kanalo kontrolę.

Kaip pastebi „The Guardian“, staigus D. Trumpo ekspansionizmas yra dvigubai keistas, nes jis aštriai kritikavo ankstesnes JAV avantiūras užsienyje. Vietnamo karo metu jis gavo keletą atidėjimų, pasisakė prieš George’o W. Busho invaziją į Iraką ir gyrėsi, kad per savo prezidentavimą neįsitraukė JAV į jokius naujus karus. Jo politika „Amerika pirmiausia“ skelbia apie izoliacionizmą, o ne įsitraukimą į užsienį.

Tačiau Minesotos universiteto Politikos ir valdymo studijų centro direktoriui Larry Jacobsui tai yra prezidento Richardo Nixono „bepročio teorijos“ aidai – iracionalumo priėmimas siekiant išlaikyti priešininkus, vos spėjančius reaguoti ir gynyboje.

„Jis išsako daugybę skandalingų, neįmanomų grasinimų, – sakė L. Jacobsas. – Mes ketiname pirkti Grenlandiją? Ji neparduodama, tai suvereni šalis, tai tiesiog juokinga. Tai, ką jis padarė su Kanada, yra panašioje prasimanymų šalyje. Panamos kanalas? Tai jau dešimtmečius išspręstas klausimas. Bet visa tai – jo minčių taktika, kaip sugriauti status quo ir pagerinti jo Baltųjų rūmų derybų pozicijas.“

Joe Bidenui sparčiai tampant praeities Kalėdų vaiduokliu, D. Trumpas ateinančius ketverius metus bus ateities Kalėdų vaiduoklis, rašo „The Guardian“. L. Jacobsas perspėjo: „Tai susiję su chaosu. Tai susiję su nenuspėjamumu. Tai apie savotišką bepročio požiūrį į galingiausias pareigas Žemės planetoje. Tai kelia siaubą.“

2024 12 31 10:19
Spausdinti