Beveik trijų tūkstančių metų tradicijomis besiremiantys olimpinių žaidynių rengėjai vis labiau suka modernėjimo kryptimi – tai iliustruoja į programas įtraukiamos šiuolaikinės sporto šakos
Dar prieš trejus metus į olimpinę šeimą buvo priimta keletas netradicinių sporto šakų – programoje atsirado vietos laipiojimo uolomis ir riedlenčių sportui, banglentininkams, į ją įtrauktas tradicinio krepšinio mažasis brolis – „trys prieš tris“ žaidžiamas gatvės krepšinis, o prie jau anksčiau programoje vietą radusių BMX dviračių lenktynių prijungta ir triukų su mažaisiais dviračiais rungtis, kurioje sportininkai siekia pranokti varžovus ne greičiu, o ekstremalių manevrų estetiniu grožiu, sudėtingumu ir kūrybiškumu.
Vasarį žalią šviesą prieš save išvydo ir dar vieno sporto, kuriame dalyvius vertina ekspertų komisijos, atstovai. Daugelio iki šiol tik paauglių laiko praleidimo forma laikomas breikas jau nuo 2024-ųjų, kai olimpines žaidynes organizuos Paryžius, turės ir savo olimpinę rungtį, kurioje geriausi pasaulio šokėjai dalysis olimpinių medalių komplektus.
Olimpiniai artistai
Ilgus metus itin konservatyviu požiūriu pasižymėję olimpinių žaidynių programų sudarytojai esminį posūkį padarė vos prieš kelerius metus. Nuo pat 1976-ųjų olimpiados, vykusios Monrealyje, iki 2012 m. žaidynių, kurios buvo surengtos Londone, didžiausio pasaulio sporto renginio programa keitėsi labai mažai – per beveik keturis dešimtmečius olimpinėmis sporto šakomis tapo tik lauko ir stalo tenisas, badmintonas, tekvondo, triatlonas ir keletas jau seniau programoje egzistavusių sporto šakų atmainų.
Kardinalūs pokyčiai prasidėjo pastaraisiais metais. Vien Rio de Žaneiro ir Tokijo žaidynėse debiutavo arba debiutuos septynios naujos sporto šakos, dar bent dvi bus pridėtos ir Paryžiuje. Į naujų galimybių paieškas pasileidę žaidynių organizatoriai tai aiškina poreikiu padaryti olimpiadą „labiau urbanistinę ir artistiškesnę“. „Tai – vienas mūsų žingsnių siekiant sukurti dar įspūdingesnį olimpinį renginį, – sprendimą į žaidynes įtraukti banglenčių ir riedučių sportus, taip pat breiką aiškino 2024-ųjų olimpiados organizacinio komiteto pirmininkas ir triskart olimpinis čempionas Tony Estanguet. – Visais laikais siekėme, kad olimpinės žaidynės įtrauktų kuo didesnį skaičių žmonių, o tam reikia plėsti akiratį ir priimti naujų sporto šakų.“
Išbando iš anksto
Daugelį į olimpinę programą pastaruoju laiku įtrauktų sporto šakų organizatoriai išbandė iš anksto. Štai breikas jau buvo 2018-ųjų jaunimo olimpinių žaidynių, vykusių Buenos Airėse, programoje. Jaunųjų šokio meistrų kovos Argentinoje sulaukė milžiniško susidomėjimo, tad, priešingai nei daugeliui olimpinių žaidynių gerbėjų, breiko atstovams žinia apie jų disciplinos įtraukimą į Paryžiaus olimpiados programą nebuvo netikėta. „Kalbos apie tai gatvės šokių pasaulyje sklido jau senokai, – pripažino beveik du dešimtmečius šio stiliaus šokiu užsiimantis, ne kartą Lietuvos čempionu tapęs ir keliolika metų breiko treneriu dirbantis Jevgenijus Kirjanovas. – Jau kurį laiką buvo rengiami čempionatai, kuriuose teisėjauta olimpinių žaidynių principu, o kai breikas buvo įtrauktas ir į jaunimo olimpines žaidynes, jokių abejonių neliko.“
Vien Rio de Žaneiro ir Tokijo žaidynėse debiutavo arba debiutuos septynios naujos sporto šakos, dar bent dvi bus pridėtos ir Paryžiuje.
Olimpiadų rengėjai paprastai išbando ir kitas sporto šakas, kurioms svarsto rasti vietos didžiausiame planetos sporto renginyje. Po 112 metų pertraukos į olimpinių žaidynių programą Rio de Žaneire sugrąžinto golfo atstovai varžėsi dar 2014-ųjų jaunimo olimpiadoje Nankine, be to, Kinijos mieste organizuotame renginyje vyko ir salės futbolo (futsalo), kuriam vieta olimpinėse žaidynėse pranašaujama per artimiausią dešimtmetį, turnyras.
Ant keteros – į antrąsias žaidynes (Scanpix nuotr.)
Iš gatvės – į pasaulinę areną
Į olimpinę programą įtrauktos sporto šakos jų atstovams yra tarsi pasiekta piramidės viršūnė. Kiek kitokia situacija su breiku – šokėjai džiaugiasi dėl galimybių patekti į pasaulinę sporto sceną ir dėl breiko kaip sporto pripažinimo, bet dvejoja, ar tai nepakenks jo kaip gatvės šokio įvaizdžiui.
„Manau, kad breiko įtraukimas į olimpinę programą taps abipuse nauda – žaidynių organizatoriai pritrauks dar daugiau dėmesio, o pats breikas galės išplaukti į dar platesnius vandenis“, – tiki J. Kirjanovas, breiko pasaulyje žinomas Bbloke pseudonimu. J. Kirjanovas išskyrė breiko elementus, galėjusius atkreipti olimpinių žaidynių organizatorių dėmesį: tai ištreniruoti šokėjų kūnai, ištvermė, įdedamas didžiulės fizinės pastangos tam, kad sudėtingi elementai būtų atliekami ne tik taisyklingai, bet ir estetiškai.
Šokėjai džiaugiasi dėl galimybių patekti į pasaulinę sporto sceną ir dėl breiko kaip sporto pripažinimo, bet dvejoja, ar tai nepakenks jo kaip gatvės šokio įvaizdžiui.
Ar Paryžiuje galime išvysti ir Lietuvos breiko šokėjų? J. Kirjanovas beveik neabejoja – tai nerealu. Dauguma lietuvių šokėjų užsiima tuo neorganizuotai ir pavieniui, o jų pasirengimas gerokai atsilieka nuo pasaulinio lygio šokėjų. „Nors kai kurie lietuviai tikrai perspektyvūs, tobulėti yra kur. Visgi kalbant apie artimiausias olimpines žaidynes daug vilčių nedėčiau – kol kas mes apie jas galime tik pasvajoti“, – sakė vienas žymiausių šalies breiko trenerių.
Kas laukia ateityje?
Nors kol kas tai tik kalbos, tikėtina, jog ateityje olimpinių žaidynių programoje išvysime ir dar netradiciškesnių sporto šakų nei breikas. Savo populiarumą lyg ant mielių auginantis elektroninis sportas, arba paprasčiausiai eSportas, gavo vietą 2022-ųjų Azijos žaidynių programoje, o T. Estanguet neatmeta, kad kompiuterinių žaidimų asai gali gauti kvietimus ir į Paryžių. „Privalome tai svarstyti. Jaunimas itin susidomėjęs eSportu, tad turime susitikti su jų atstovais, pasikalbėti ir pamatyti, ar tai gali tapti olimpiniu sportu. Tikrai nesakau „ne“ – man bus įdomu sužinoti, kodėl eSportas sulaukia tokios sėkmės“, – kalbėjo prancūzas.
Be eSporto, žaidynių organizatorių dėmesio pastaraisiais metais sulaukė ir dar keletas netradicinių sporto rūšių, pavyzdžiui, lėkščiasvydis, dar žinomas kaip frisbis, arba riedučių sportas. Tiesa, kad ir koks tai masiškas renginys, net ir olimpinės žaidynės nėra guminės – jų rengėjai prieš kurį laiką pranešė, kad Paryžiuje, o veikiausiai ir dar po ketverių metų Los Andžele, dalyvių skaičius bus ribojamas iki 10 500. Pagal dabartines prognozes ši riba Paryžiuje turėtų būti pasiekta net ir neįtraukus daugiau jokių sporto šakų, tad jeigu žaidynių organizatoriai laikysis savo žodžio, eSporto ar kitų sporto šakų atstovams veikiausiai teks palaukti dar bent kelerius metus. Visgi minėtosios sporto šakos turi ir savų pranašumų – olimpiadų rengėjai paprastai atlaidžiau žiūri į tuos, kuriems nereikia papildomos infrastruktūros, tad galimybė bet kuriame objekte be didelio vargo paruošti šimtus vietų kompiuterinių žaidimų ekspertams ir taip pritraukti didžiules žiūrovų auditorijas gali tapti itin patraukliu masalu organizatoriams.
