Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pareiškė, kad jo šalis privalo būti pasiruošusi „tiek dialogui, tiek konfrontacijai“ su Jungtinėmis Valstijomis, tačiau ypač pabrėžė galimą santykių su Vašingtonu vystymosi neigiamą kryptį į valdžią atėjus prezidentui Joe Bidenui, penktadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
Šie komentarai yra Kim Jong Uno pirmoji reakcija į J. Bideno administracijos neseniai atliktą strategijos Šiaurės Korėjos atžvilgiu vertinimą, žadantį „praktinį, sukalibruotą požiūrį“, įskaitant diplomatines pastangas įtikinti Pchenjaną atsisakyti branduolinių ginklų ir raketų programų.
Nuo pat J. Bideno išrinkimo pernai lapkritį abi pusės laikėsi „strateginio laukimo“ pozicijos. Anksčiau vadovavusio Donaldo Trumpo administracijos diplomatija su Pchenjanu buvo panaši į amerikietiškuosius kalnelius – šis JAV prezidentas surengė tris istorinius susitikimus su Kim Jong Unu, bet nebuvo pasiekta jokio susitarimo, kaip Šiaurės Korėja galėtų likviduoti savo branduolinį arsenalą.
Kim Jong Unas „pabrėžė būtinybę pasiruošti tiek dialogui, tiek konfrontacijai ir ypač visokeriopai pasirengti konfrontacijai, kad būtų apsaugotas mūsų valstybės orumas“ ir patikimai garantuota „taiki aplinka“, sakoma valstybinės naujienų agentūros KCNA pranešime.
Šie Kim Jong Uno komentarai, išsakyti ketvirtadienį vykusiame valdančiosios Darbininkų partijos Centro komiteto posėdyje, siunčia signalą, kad bus laukiama Vašingtono žingsnių ir kad „kamuolys dabar yra JAV rankose“, naujienų agentūrai AFP sakė Korėjos nacionalinio suvienijimo instituto analitikas Hong Minas.
Pchenjanas anksčiau kaltino J. Bideną vykdant „priešišką politiką“ ir sakė, kad veterano demokrato pareiškimas, jog jis į Šiaurės Korėjos branduolinės programos keliamą grėsmę ketina reaguoti „diplomatija ir tvirtu atgrasymu“, buvo „didelė klaida“.
„Sukalibruotas požiūris“
Praeitą mėnesį Vašingtone viešint Pietų Korėjos prezidentui Moon Jae-inui J. Bidenas sakė „nesusitiksiantis“ su Kim Jong Unu, kol nėra parengtas joks konkretus derybų dėl Pchenjano branduolinio arsenalo planas.
Jis taip pat atvirai kritikavo D. Trumpo bičiuliškus ryšius su Šiaurės Korėjos lyderiu ir sakė, kad „nedarys to, ką jis darė pastaruoju metu. Nesuteiksiu jam [Kim Jong Unui], ko jis siekia – tarptautinio pripažinimo“.
Baltieji rūmai dabar sako besilaikantys „sukalibruoto praktiško požiūrio“. Atrodo, kad šis diplomatinis žargonas reiškia, jog nebus dedama didelių vilčių, jog santykiai su Pchenjanu iš tikrųjų gali pagerėti, bet išlaikomas atvirumas teigiamoms iniciatyvoms.
„Suprantame, kodėl ankstesnės pastangos patirdavo sunkumų ir mėginome iš jų pasimokyti“, – sakė vienas Baltųjų rūmų aukšto rango pareigūnas.
Šiaurės Korėja nuo 2006 metų įvykdė šešis branduolinius bandymus. Nuo tada šaliai už draudžiamas ginkluotės plėtros programas taikomi keli tarptautinių sankcijų paketai.
Tačiau Šiaurės Korėja dabar galėtų imtis „laipsniškai mažinti savo branduolinį arsenalą ir įšaldyti branduolinę programą mainais į sankcijų švelninimą“, sakė analitikas Cheong Seong-Changas iš Pietų Korėjos privačios organizacijos „Sejong Institute“.
Balandį paskelbtoje JAV žvalgybos ataskaitoje sakoma, kad Šiaurės Korėja šiais metais gali atnaujinti branduolinių užtaisų bandymus, siekdama priversti J. Bideno administraciją grįžti prie derybų stalo.
Kim Jong Unas „gali atlikti keletą agresyvių ir potencialiai destabilizuojančių veiksmų, kad pertvarkytų regiono saugumo aplinką ir įvarytų pleištą tarp Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių – iki pat branduolinių ginklų ir tarpžemyninių balistinių raketų bandymų atnaujinimo ir jį įskaitant“, sakoma nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuro parengtame dokumente.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama