Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, rugpjūčio 18 d.


ŽMOGAUS TEISĖS
Kinija atsakė į kritiką dėl įtariamų pažeidimų Sindziange, Tibete ir Honkonge atnaujintas
BNS
Unsplash

Kinija į juodąjį sąrašą antradienį įtraukė keturis JAV federalinės religijos laisvės komisijos narius, taip atsakydama į Vašingtono sankcijas įtariamiems „genocido“ vykdytojams Sindziange.

Be to, Pekinas pasmerkė Vašingtono sprendimą paskirti naują specialųjį koordinatorių Tibetui, taip pat užsipuolė pasaulio valstybes, sukritikavusias Honkongo vietos valdžios rinkimus, prie kurių nebuvo prileista opozicija.

Kinijos elgesys su tibetiečiais, musulmonais uigūrais Sindziange ir tebesitęsiantis susidorojimas su kitamaniais Honkonge pastaruoju metu aštrina įtampą Vakarų valstybių ir Pekino diplomatiniuose santykiuose.

Kontroversija dėl Sindziango paskatino Vašingtoną įvesti sankcijas vis daugiau kinų politikų ir bendrovių, taip pat paskelbti diplomatinį boikotą artėjančioms Pekino žiemos olimpinėms žaidynėms. Šis žingsnis išprovokavo Kinijos įtūžį; Pekinas pagrasino imtis atsakomųjų priemonių.

Antradienį kinų vyriausybė paskelbė naujausius taikinius – keturis Jungtinių Valstijų Tarptautinės religijos laisvės komisijos (USCIRF) narius.

Pasak kinų Užsienio reikalų ministerijos, baudžiamosios priemonės palies USCIRF pirmininkę Nadine Maenzą, vicepirmininką Nury Turkelį, taip pat komisijos narius Anurimą Bhargavą ir Jamesą W. Carrą.

„Šios atsakomosios priemonės apima draudimą minėtiems asmenims atvykti į Kiniją bei jų turto įšaldymą žemyninėje Kinijoje, Honkonge ir Makao“, – žurnalistams sakė ministerijos atstovas Zhao Lijianas.

„Kinijos piliečiams ir institucijoms taip pat draudžiama turėti reikalų su šiais asmenimis“, – pažymėjo URM atstovas.

1998 metais įsteigta USCIRF yra federalinė komisija, stebinti tikėjimo laisvės padėtį visame pasaulyje. Ši institucija atvirai kritikuoja Pekino politiką uigūrų atžvilgiu, o abi pagrindinės JAV partijos pritaria tokiai pozicijai.

Pranešimas paskelbtas praėjus kelioms dienoms po to, kai Amerika ėmėsi naujų veiksmų dėl įtariamo priverstinio darbo Sindziange – įskaitant draudimą importuoti kone visą produkciją iš šio regiono, tiekiančio pasauliui daug medvilnės.

Be to, Vašingtonas neseniai įtraukė į juodąjį sąrašą tokias Kinijos bendroves kaip dronų gamintoja DJI ir dirbtinio intelekto startuolis „SenseTime“ dėl įtariamo bendradarbiavimo su Sindziango valdžia.

Tibetas ir Honkongas

Ankstesnės Kinijos atsakomosios sankcijos palietė Europos, Jungtinės Karalystės ir JAV įstatymų leidėjus, taip pat Sindziangą studijuojančius mokslininkus ir vieną Londono teisės paslaugų firmą.

Aktyvistų teigimu, mažiausiai milijonas uigūrų ir kitų tiurkiškai kalbančių, daugiausia musulmoniškų mažumų narių laikomi „perauklėjimo“ stovyklose Kinijos šiaurės vakariniame Sindziango regione.

Žmogaus teisių organizacijos ir kai kurių šalių vyriausybės sako turinčios įrodymų, kad šiose stovyklose žmonės masiškai kalinami, verčiami dirbti, politiškai indoktrinuojami, kankinami ir priverstinai sterilizuojami. Vašingtonas šiuos įtariamus nusikaltimus vadina genocidu.

Kinija, iš pradžių neigusi, kad Sindziango stovyklos apskritai egzistuoja, dabar tvirtina, kad jos iš tikrųjų yra „profesinio mokymo centrai“, skirti mažinti radikalaus islamo patrauklumą.

Pirmadienį JAV taip pat paskyrė naują „specialųjį koordinatorių Tibeto klausimais“; jam bus pavesta siekti atnaujinti Dalai Lamos ir Pekino dialogą bei skatinti „pagarbą žmogaus teisėms“ šiame regione.

Pasak Zhao Lijiano, jo šalis „griežtai prieštarauja“ šiam žingsniui.

„Tibeto reikalai yra vien tik Kinijos vidaus reikalai, į kuriuos neleistina kištis jokioms užsienio jėgoms“, – antradienį pareiškė URM atstovas.

Jis taip pat išreiškė nepritarimą Didžiojo septyneto (G-7) ir Europos šalių kritikai dėl savaitgalį Honkonge vykusio balsavimo.

Pasaulio galingosios valstybės pasmerkė sekmadienį surengtus griežtai kontroliuotus įstatymų leidėjų rinkimus. Vakarai virtine suderintų pareiškimų nurodė, kad Pekino sprendimas sumažinti tiesiogiai renkamų deputatų skaičių ir leisti balotiruotis tik politiškai lojaliems kandidatams nulėmė demokratijos „eroziją“ tame mieste.

„Šios Vakarų šalys turėtų pripažinti tikrovę, kad Honkongas prieš 24 metus sugrįžo į Kinijos sudėtį“, – antradienį atkirto Zhao Lijianas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

2021 12 21 12:15
Spausdinti