UnsplashKinija trečiadienį pareiškė netoleruosianti „separatistinės veiklos“ Taivane ir dar kartą patvirtino, kad prireikus savarankišką salą užims jėga.
Kinija, kuri Taivaną laiko savo teritorija, tokį perspėjimą paskelbė po kelias dienas trunkančių precedento neturinčių karinių pratybų aplink salą, surengtų po prieštaringai vertinamo JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizito į tą teritoriją.
Praėjusią savaitę Taivane viešėjusi N. Pelosi tapo aukščiausio rango renkama JAV pareigūne, per pastaruosius dešimtmečius nuvykusia į šią salą. Savo vizitą ji surengė nepaisydama griežtų Kinijos, kuri stengiasi išlaikyti Taibėjų izoliuotą pasaulinėje arenoje, grasinimų.
Kinijos Taivano reikalų biuras trečiadienį paskelbė baltąją knygą, kurioje išdėstyta, kaip Pekinas ketina susigrąžinti salą taikydamas įvairias ekonomines paskatas ir karinį spaudimą.
„Esame pasirengę sukurti plačią erdvę taikiam susivienijimui, tačiau nepaliksime vietos jokiai separatistinei veiklai“, – sakoma baltojoje knygoje.
Kinija „neatsisakys jėgos panaudojimo ir pasilieka galimybę imtis visų būtinų priemonių“, priduriama dokumente.
„Būsime priversti imtis drastiškų priemonių, kad atsakytume į separatistinių elementų ar išorės jėgų provokacijas, jei jie kada nors peržengs mūsų raudonąsias linijas“, – sakoma jame.
Kinija pastarąjį kartą baltąją knygą dėl Taivano buvo paskelbusi 2000 metais.
Nuo praėjusio amžiaus 10-o dešimtmečio pabaigos saloje autokratiją pakeitė gyvybinga demokratija, ir susiformavo savita Taivano tapatybė.
Taibėjaus ir Pekino santykiai smarkiai pašlijo 2016 metais prezidente tapus Tsai Ing-wen.
Tsai Ing-wen ir jos Demokratinė pažangos partija nemano, kad Taivanas yra Kinijos dalis.
Jų pozicija atitinka platų Kinijos Taivano separatizmo apibrėžimą, kuris apima ir tuos, kurie pasisako už salos atskirą nuo žemyninės dalies tapatybę.
Nerimas dėl invazijos
Kinijos baltojoje knygoje Taivanui po „susivienijimo“ žadama ekonominė gerovė, taip pat „didesnis saugumas ir orumas“.
Tačiau šį pasiūlymą aptemdė aplink salą besitęsiančios didžiausios istorijoje Kinijos karinės pratybos, įskaitant blokados repeticiją.
Pratybos sukėlė nuogąstavimų, kad Kinijos komunistų vadovybė galėtų rengtis invazijai.
Iš pradžių buvo tikėtasi, kad mokymai baigsis sekmadienį, tačiau jie tęsiasi ir šią savaitę, o pabaigos data nėra patvirtinta.
Kinijos liaudies išlaisvinimo armija (PLA) trečiadienį detaliai pakomentavo manevrus, kuriuos diena anksčiau vykdė aplink Taivaną.
PLA Rytų teatro vadovybė teigė, kad antradienį per pratybas daugiausia dėmesio buvo skiriama dominavimui ore įtvirtinti. Kariuomenė paskelbė vaizdo įrašus ir nuotraukas, kuriose matyti, kaip kylantys naikintuvai atlieka manevrus, tokius kaip degalų papildymą skrydžio metu.
Taibėjus apkaltino Pekiną pasinaudojus N. Pelosi vizitu kaip pretekstu surengti įsiveržimo repeticiją.
Taivanas surengė savo karines pratybas, kad pasiruoštų potencialiam salos užpuolimui. Trečiadienį Taibėjus paskelbė vaizdo medžiagą, kurioje matyti, kaip jo oro, sausumos ir jūrų pajėgos reaguoja į Kinijos pratybas.
Taivano pratybos antradienį išprovokavo naują Kinijos perspėjimą.
Pasak kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovo Wang Wenbino, bet koks sąmokslas „ginklu priešintis suvienijimui baigsis nesėkme – kaip maldininko bandymas sustabdyti vežimą“.
