UnsplashKinijos ekonomika trečiąjį ketvirtį išaugo daugiau, nei prognozavo analitikai – 3,9 proc., palyginti su analogišku 2021 metų laikotarpiu, rodo oficialūs duomenys, paskelbti praėjus dienai, kai Xi Jinpingas sekmadienį užsitikrino istorinę trečiąją Kinijos vadovo kadenciją.
Praėjusią savaitę Pekinas atidėjo trečiojo ketvirčio ekonomikos raidos duomenų, taip pat daugybės kitų rodiklių, paskelbimą, nes šalies lyderiai susirinko Pekine į kas penkerius metus vykstantį Komunistų partijos kongresą.
Buvo manoma, kad Kinija paskelbs vienus silpniausių ketvirčio augimo duomenis nuo 2020-ųjų, nes šalies ekonomiką slegia COVID-19 plitimo stabdymui skirti apribojimai ir nekilnojamojo turto krizė.
Praėjusį ketvirtį antros pagal dydį pasaulio ekonomikos augimas smuko iki 0,4 proc., palyginti su analogišku laikotarpiu praėjusiais metais, ir tai buvo prasčiausias rezultatas nuo 2020 metų.
Pirmąjį 2022 metų ketvirtį šalies ekonomika augo 4,8 procento.
Visgi pirmadienio duomenys, paskelbti šešiomis dienomis vėliau nei planuota, parodė nedidelį atsigavimą, kuris buvo didesnis nei 2,5 proc. rodiklis, prognozuotas naujienų agebntūros AFP apklaustų ekspertų.
Nepaisant to, paskelbti duomenys parodė, kad, palyginti su ankstesniu mėnesiu, smarkiai išaugo nedarbas, dėl ko pareigūnai kaltino pandemiją.
Daugelis ekonomistų ir toliau mano, kad Kinijai bus sunku pasiekti savo 2022 metų augimo tikslą – maždaug 5,5 proc., o Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sumažino Kinijos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 3,2 procento 2022-aisiais ir iki 4,4 proc. kitais metais.
Naujienų agentūros AFP apklausti analitikai prognozavo, kad 2022 metais augimas vidutiniškai sieks 3 proc., o tai būtų gerokai mažiau nei 8,1 proc. rodiklis, fiksuotas 2021 metais.
Tai būtų silpniausias Kinijos augimo tempas per keturis dešimtmečius, neįskaitant 2020 metų, kai pasaulio ekonomikai smogė paplitęs koronavirusas.
„Didysis politikos iššūkis yra pripažinti, jog ekonomika pasiekė brandos būseną, o tai reiškia, kad augimo skaičiai ateinantį dešimtmetį greičiausiai įsitvirtins nuo nulio iki 4,5 proc.“, – naujienų agentūrai AFP sakė „ACY Securities“ vyriausiasis ekonomistas Cliffordas Bennettas.
Regis, Pekinas vis dar neplanuoja švelninti nulinio COVID politikos, ir toliau darančios didelę įtaką šalies ekonomikai.
Kinija yra paskutinė iš didžiųjų pasaulio ekonomikų, tebesilaikančių šios strategijos, numatančios griežtus kelionių apribojimus, masinius gyventojų testavimus ir privalomus karantinus.
Minėta politika apima ir staigius bei griežtus verslų uždarymus, įskaitant įmonių ir gamyklų, trikdančių gamybą ir labai apsunkinančių namų ūkių vartojimą, stabdymą.
Visgi nepaisant poveikio ekonomikai, „nematyti aiškių ženklų, kad nulinio COVID strategija būtų reikšmingai švelninama“, teigė banko „Nomura“ analitikas Ting Lu, pažymėdamas, kad, jei ir vyksta pokyčių, tai priešingų.
