Šiandien niekas neprieštarauja dėl klimato kaitos, nesutariama tik dėl priežasčių. Vyrauja du kraštutiniai požiūriai. Kovotojai akcentuoja, kad klimatas keičiasi dėl žmonių veiklos išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios atmosferoje suformuoja savotišką stogą, neleidžiantį Žemės paviršiui atvėsti. Priešininkai tikina, kad klimato kaitą lemia Žemės vertikalios ašies posvyrio kitimas, o žmonių veikla čia niekuo dėta. Visgi absoliuti dauguma klimato kaitos specialistų, remdamiesi tuo, kad vien per XX a. anglies dioksido emisija padidėjo 20 kartų, o klimatas šiltėja dar nematytu greičiu, apibendrina, kad didžiausią įtaką daro žmonių veikla.
Jau dabar matome neigiamas klimato kaitos pasekmes: karščio bangas, sausras, miškų gaisrus, dažnėjančius uraganus ir potvynius. Klimato šiltėjimas taip pat sukelia ilgesnės perspektyvos pokyčius, tokius kaip jūrų lygio kilimas ir bioįvairovės mažėjimas. Šie didžiulius nuostolius valstybėms ir jų gyventojams sukeliantys reiškiniai jau senokai tapo ne vien ekologijos srityje dirbančių institucijų tyrimo objektu. Pasaulio bankas teigia, kad klimato kaita iki 2030 m. skurdžiai gyvenančių pasaulio žmonių skaičių padidins 100 mln., o iki 2050 m. – 720 mln. Klimato kaitos sukeliamos pasekmės yra labai įvairios, viena kitą nulemiančios ir neabejotinai veikiančios pasaulio bendruomenės stabilumą ir saugumą.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Susirūpino ir NATO
