Kirgizija ir Tadžikistanas šeštadienį vėl kaltino vienas kitą dėl ugnies nutraukimo pažeidimų prie jų bendros sienos, kur pastarosiomis dienomis kilo kruvinų susirėmimų.
Kone pusė 970 km ilgio sienos tarp abiejų neturtingų, kalnuotų Centrinės Azijos kaimynių yra ginčijama, prie jos nuolat kyla kovų.
Penktadienį abi šalys sutarė nutraukti ugnį, ir Tadžikijos prezidentas Emomalis Rahmonas Uzbekijoje vykusiame viršūnių susitikime pasikalbėjo su Kirgizijos vadovu Sadyru Džaparovu.
Tačiau vos po kelių valandų abi šalys vėl pažėrė kaltinimų viena kitai dėl ugnies nutraukimo pažeidimų.
Šeštadienį ryte Kirgizijos pasieniečiai apkaltino Tadžikistano kariuomenę atakavus kelis pasienio rajonus ir gyvenvietes, įskaitant pietinius Batkeno ir Ošo regionus.
Tadžikistano pasieniečiai sakė, kad padėtis 10 val. (8 val. Lietuvos laiku) buvo „palyginti stabili“, bet apkaltino Kirgizijos pajėgas pažeidus ugnies nutraukimą ir prie sienos „dislokavus karinį pastiprinimą“.
Per susirėmimus žuvo mažiausiai 24 žmonės, o dar 121 buvo sužeistas, paskelbė Kirgizijos Sveikatos apsaugos ministerija.
Kirgizijoje iš pasienio rajonų evakuota dešimtys tūkstančių žmonių.
Tadžikistano Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad per susirėmimus žuvo civilių, bet tikslaus skaičiaus nenurodė.
2021 metais per precedento neturinčius abiejų šalių susirėmimus žuvo mažiausiai 50 žmonių.
Naujausi susirėmimai pakurstė būgštavimus, kad buvusiame sovietiniame regione gali kilti dar vienas konfliktas. Per Armėnijos ir Azerbaidžano karių susirėmimus šią savaitę žuvo daugiau kaip 210 žmonių.