JAV rinktinė – labiausiai dominuojanti futbolo pasaulyje. Šis teiginys, skambantis kaip pokštas pagalvojusiems apie vyrų sportą, visai nejuokingas kalbant apie Jungtinių Valstijų moterų ekipą, savo galybę įrodinėjančią jau tris dešimtmečius.
Amerikiečių pasiekimams moterų futbole galima prilyginti nebent Svajonių komandos vardą užsitarnavusios JAV vyrų rinktinės dominavimą tarptautinėje krepšinio arenoje. FIFA 1991-aisiais ėmus rengti pasaulio čempionatus, amerikietės dar nė sykio neliko už jų pusfinalio borto ir visus aštuonis kartus pasipuošė įvairios prabos medaliais: keturissyk tapo čempionėmis, kartą krito finale ir dar tris kartus pelnė bronzinius apdovanojimus.
Dar įspūdingiau atrodo JAV moterų futbolo rinktinės pasiekimai olimpinėse žaidynėse ir FIFA nacionalinių komandų reitinge. Šešis kartus olimpiadose rungtyniavusios amerikietės net keturis sykius pasipuošė auksu, kartą iškovojo sidabrą ir tik 2016 m. Rio de Žaneire sensacingai suklupo ketvirtfinalyje. Nuo 2003-iųjų, kai imta sudaryti FIFA moterų reitingą, JAV rinktinė nė akimirką nebuvo nukritusi žemiau antros vietos ir net 65 proc. laiko buvo reitingo lyderė.
Kur slypi JAV moterų futbolo galios paslaptis ir kodėl viską šluojančioms amerikietėms neprilygsta kolegos vyrai? Praėjusiais metais jie nė nepateko į pasaulio čempionatą.
Ankstyvo starto vaisiai
JAV futbolininkių dominavimo šaknys siejamos su dviem svarbiais įvykiais. Dar 1972 m. buvo priimtas „Title IX“ žinomas įstatymas, uždraudęs lyties pagrindu paremtą diskriminaciją valstybės finansuojamose švietimo programose. Šis pakeitimas lėmė ir tai, jog sportuoti siekiančios merginos gavo vienodą su vaikinais teisę į valstybės skiriamas stipendijas, o tai paskatino sparčiai augti vidurinėse mokyklose sportuojančių merginų skaičių.
Dar 1971-aisiais, likus metams iki „Title IX“ priėmimo, futbolą visoje šalyje žaidė vos 700 merginų, panaši situacija vyravo ir kitose sporto šakose – reta švietimo įstaiga suteikė sąlygas sportuoti ne tik aukštumų siekiantiems vaikinams, bet ir moteriškosios lyties atstovėms. Tai atsispindėjo ir tarp profesionalų – kai vyrai daugelyje sporto šakų ėmė gauti vis didesnius atlyginimus, o iš jų varžymosi ėmė pelnytis ir klubai bei televizijos bendrovės, moterys galėjo žaisti tik savo malonumui, nes profesionalų lygų paprasčiausiai nebuvo.
Visgi situacija greitai pasikeitė – gavusios galimybę sportuoti, futbolą rinkosi vis daugiau mergaičių ir merginų, ir po dviejų dešimtmečių jį žaidė net 120 tūkst. vidurinių mokyklų moksleivių. Per 20 metų jų skaičius išaugo maždaug 170 kartų.
Įsimintinas triumfas
Kitas įvykis, lyg ant mielių ėmęs auginti futbolininkių skaičių, buvo 1999 m. JAV nacionalinės komandos laimėtas pasaulio moterų futbolo čempionatas. Nors amerikietės tuomet jau buvo tapusios olimpinėmis čempionėmis, būtent laimėtos planetos pirmenybės sukėlė futbolo bumą, kurio vaisius JAV rinktinė vis dar skina.
„99-ųjų“ karta Jungtinėse Valstijose iki šiol legendinė, o tokios tos rinktinės ikonos kaip Brandi Chastain ir Mia Hamm ilgam įsiminė daugeliui šios šalies mergaičių. Jau ir taip populiariu pasirinkimu tarp jų buvęs futbolas nuo 1999-ųjų ėmė sparčiai vytis iki tol jį lenkusias sporto šakas. Šiuo metu futbolą Jungtinių Valstijų mokyklose žaidžia net 390 tūkst. merginų, ir tas skaičius yra ketvirtas tarp visų sporto šakų. Nors ši sporto šaka vis dar atsilieka nuo lyderių trijulės – tinklinio, krepšinio ir lengvosios atletikos, – tendencijos rodo, kad jau už penketo metų futbolas gali tapti populiariausia sporto šaka tarp vidurinėse mokyklose sportuojančių JAV merginų.
Auganti konkurencija
Tiesa, prie JAV futbolininkių dominavimo pasaulinėje futbolo arenoje prisideda ir veiksniai, nesusiję su pačių amerikiečių sistema ar susidomėjimu šiuo sportu. Didele dalimi tai lemia moterų futbolo padėtis kitose valstybėse.
Brazilijoje ir Argentinoje, kuriose vyrų futbolo rinktinės nariai laikomi kone pusdieviais, moterims praeityje apskritai buvo draudžiama rinktis šį žaidimą. Brazilijoje nuo 1941 iki 1979 m. moterims neleista ne tik burtis į profesionalius klubus ar žaisti futbolo mokyklose, bet ir gainioti kamuolio pievose ar favelų skersgatviuose – už tai joms grėsė baudos. Tad ir tarptautinėje arenoje brazilės įsitvirtino tik 1999-aisiais, kai pasaulio čempionate užėmė trečią vietą.
Didžiausią konkurenciją amerikietėms jau ilgą laiką sudaro Europos šalių komandos, prie kurių tobulėjimo prisideda sąsajos su vyrų futbolu. Daugelis pajėgiausių Senojo žemyno klubų turi ir moterų komandas. Pamaina joms įprastai auginama jaunimo akademijose, iš kurių iškyla ir ryškios pasaulinio lygio žvaigždės. Taip per pastaruosius dešimtmečius vytis JAV futbolininkes pasileido ir vokietės, prancūzės, švedės bei anglės.
Būtent galingų vyrų futbolo klubų parama lėmė, jog Europos moterų futbolo ekipos ėmė vilioti pajėgiausias žaidėjas ir iš kitos Atlanto pusės. Geriausias pavyzdys – ryškiausios šių dienų amerikiečių žvaigždės Alex Morgan perėjimas į „Lyon“ klubą Prancūzijoje. Nacionalinės moterų futbolo lygos (NWSL) komandos nepajėgia pasipriešinti tokioms tendencijoms – jos dažniausiai neturi jokių ryšių su ir taip ne pačiomis turtingiausiomis JAV vyrų futbolo ekipomis, pati lyga veikia ne verslo, kaip daugelis profesionalių JAV sporto lygų, principu, o yra valdoma šalies futbolo federacijos. Todėl vis daugiau amerikiečių pasuka į Europą ir taip netiesiogiai pakelia moterų futbolo lygį šioje Atlanto vandenyno pusėje.
Tad ir JAV nacionalinės komandos pralaimėjimai, iki šiol dažniausiai prilygdavę sensacijoms, bėgant laikui gali tik dažnėti – ir visa tai nepaisant to, jog pačiose Jungtinėse Valstijose moterų futbolo lygis nenustoja augti.
Pavyti nepadeda net pinigai
Jungtinėse Valstijose jau kelis dešimtmečius bandoma prikelti, tiksliau – užauginti, ir vyrų futbolo tradicijas. Tam amerikiečiai bandė pasitelkti namų stadionuose 1994 m. vykusį pasaulio čempionatą, prieš trejus metus JAV surengtą jubiliejinį turnyrą „Copa America“ (Pietų Amerikos futbolo čempionatą, kuriame svečių teisėmis nuolat varžosi ir kelios kitų žemynų komandos) ir prisivilioti ryškias Europos futbolo žvaigždes, tokias kaip Davidas Beckhamas, Zlatanas Ibrahomovičius ar Andrea Pirlo. Be to, pasaulio čempionatas Šiaurės Amerikoje vyks ir 2026 m. – JAV jį rengs padedamos kelerias rungtynes priimsiančių Kanados ir Meksikos.
Vyrų futbolą gaivinti bandoma ir finansinėmis priemonėmis – nepaisant kuklių rezultatų, JAV futbolininkai ir vyrų rinktinės personalas iš federacijos gauna ir didesnius atlygius, ir geresnes sąlygas ruoštis įvairiems turnyrams.
Nepatenkintos finansine diskriminacija JAV rinktinės žaidėjos prieš šių metų pasaulio čempionatą net kreipėsi į federalinį teismą. „Nors dirbame tą patį darbą ir atstovaujame savo šaliai tokio paties rango turnyruose, tiek futbolininkės, tiek moterų futbolo atstovės šalies futbolo federacijoje apmokamos mažiau nei tas pačias atsakomybes turintys vyrai. Ir tai vyksta nepaisant to, jog moterys tarptautinėje arenoje pasirodo kur kas geriau už vyrus“, – teigiama kreipimesi, kurį pasirašė visos JAV rinktinės futbolininkės.
Tai – jau ne pirmas kartas, kai moterų futbolo atstovės lygybės ieško teisiniais keliais. Panašius ieškinius JAV rinktinės žaidėjos parengia kas kelerius metus ir tai dažniausiai padeda pataisyti situaciją, tačiau visiškos lygybės amerikietėms neužtikrina nei teismai, nei vienas po kito renkami pasaulio čempionatų ir olimpinių žaidynių medaliai.
