Prieš dešimtmetį Minske viešajame transporte kalbėtis baltarusiškai reiškė protestą. Taip kalbėjo tik opozicija ir žmonės iš provincijos gūdumos. Po ilgamečio pilietinės visuomenės darbo mokant baltarusių kalbos ja bendrauti viešumoje nebėra išsišokimas.
Šalies diktatorius Aliaksandras Lukašenka baltarusiškai kalba retai. Visas oficialias kalbas, išskyrus tris, jis sakė rusiškai. Pirmoji kalba baltarusiškai nuskambėjo 1994 m. per inauguraciją. Antroji pasakyta po dvidešimties metų, 2014-aisiais, Nepriklausomybės dienos minėjimo išvakarėse. Trečioji – prieš mėnesį per nacionalinius sporto ir kultūros apdovanojimus. Kodėl A. Lukašenka 2019-aisiais vėl prakalbo baltarusiškai?
Šioje šalyje baltarusių kalba nėra populiari. Nepriklausomo socioekonominių ir politinių studijų instituto (IISEPS) 2015 m. apklausos duomenimis, šeši iš dešimties gyventojų nuolat kalba rusiškai. Kiti – kalbų mišiniu arba kartais viena, kartais kita kalba. Mažiau nei dešimtadalis vartoja tik baltarusių kalbą. Tai nereiškia, kad šalies gyventojai yra rusai. Pastarojo surašymo duomenimis, etniniais rusais save laiko kas dešimtas gyventojas, o dauguma, aštuoni iš dešimties, – baltarusiais.
Viktorija Rusinaitė
1994 m. išrinktas prezidentas A. Lukašenka pasirinko rusiškąjį vektorių. Baigiantis pirmiesiems prezidentavimo metams, jis inicijavo referendumą, kuriuo rusų kalbos statusą prilygino baltarusių, panaikino prieš kelerius metus įteisintus nacionalinius vėliavą ir herbą, pritarė Baltarusijos integracijai su Rusija ir pradėjo valdžią telkti savo rankose.
Per pirmąjį prezidentavimo dešimtmetį A. Lukašenka ir žiniasklaida, kuriai jis daro įtaką, sėkmingai suformulavo ir supriešino du baltarusio tipus. Režimui prielankusis baltarusis, vadinamasis rusofilas, kalbės rusiškai, prijaus trinarei rusų tautos, susidedančios iš didžiosios Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos gyventojų, idėjai, švęs pergalę Antrajame pasauliniame kare ir priklausys Rytų stačiatikių bažnyčiai. Opozicinis, provakarietiškas „baltarusiofilas“ kalbės baltarusiškai, žavėsis Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, didžiuosis tarpukario simboliais, jei melsis, tai Unitų bažnyčioje. Šią takoskyrą noriai perėmė dalis opozicijos bei pilietinės visuomenės ir taip atsiskyrė nuo trijų ketvirtadalių gyventojų, kurie baltarusių kalbos nevartoja.
Gali pasirodyti keista, tačiau būdas tapti baltarusiu šioje šalyje radikaliai skiriasi nuo būdų tapti lietuviu Lietuvoje, latviu Latvijoje ar lenku Lenkijoje. Šiose valstybėse tautinis tapatumas neatskiriamas nuo kalbos, o baltarusiai sieja baltarusiškumą su tėvų kilmės vieta, baltarusių kultūra ir meile savo šaliai. Ir tik kas dvidešimtas – su baltarusių kalba.
Viešajame gyvenime baltarusių kalba nustumta į paraštes, o rusų reiškia prestižą, perspektyvas ir sėkmę. Rusų kalba yra pagrindinė kalba institucijose. Tik kas dešimtas moksleivis mokosi baltarusių kalba, vos vienas iš šešių leidinių išleidžiamas baltarusiškai. Tokios institucijos kaip Stačiatikių bažnyčia, armija, saugumo tarnybos glaudžiai siejamos su Rusija.
Dar didesnė problema yra auganti Rusijos žiniasklaidos įtaka Baltarusijoje. Televizijoje rusiškas turinys sudaro daugiau nei pusę, rusiška žiniasklaida baltarusiai pasitiki labiau nei baltarusiška. Dvigubai daugiau baltarusių naudojasi rusiškais socialiniais tinklapiais vKontakte ar odnoklasniki, nei, pavyzdžiui, feisbuku. Tai yra puiki dirva Rusijos komunikacinėms manipuliacijoms.
Kaskart kylant įtampai tarp Rusijos ir Baltarusijos, A. Lukašenka stengiasi pabrėžti savo ryšį su Baltarusijos žmonėmis. O įtampos šalių santykiuose netrūksta – nuo 2004 m. skaičiuojami penki energetiniai disputai, taip pat kiaulienos, cukraus, pieno produktų eksporto į Rusiją ribojimai. Nuo Rusijos priklauso du trečdaliai Baltarusijos eksporto pajamų. Rusija ne tik daug importuoja, bet ir per naftos žaliavų eksportą padeda išsilaikyti režimui. Tačiau skaičiuojama, kad dėl Rusijos mokestinio manevro Baltarusija per penkerius ateinančius metus praras apie 8–12 mlrd. JAV dolerių, arba apie penktadalį biudžeto pajamų kasmet.
1994 m. A. Lukašenkos kalba baltarusiškai atliepė tuometes nuotaikas Rytų Europoje, o 2014-aisiais ji buvo skirta baltarusiams sutelkti. Aneksuojant Krymą režimas atliko deryboms vadovaujančio nepriklausomo lyderio vaidmenį. Šiais metais – Rusijos mokestinio manevro kontekste – režimas transliuoja apie Rusijos spaudžiamą šalį, kurios lyderis yra ištikimas savo Baltarusijai, jos kultūrai ir kalbai.
Santykiams su Maskva vėstant, pragmatiškasis A. Lukašenka, kaip ir per ankstesnes krizes, atsigręžia į Vakarus. Ten džiaugiamasi naujausiu „diplomatiniu proveržiu“ Baltarusijai panaikinus kvotas JAV diplomatams. Deja, Kremliui skandinant baltarusius savo informacinėje erdvėje, jiems į Vakarus atsigręžti sunkiau. Kalbėdamas baltarusiškai, A. Lukašenka stengiasi gyventojus atgręžti į save ir užsitikrinti paramą kilus santykių su Rusija krizei.
Viktorija Rusinaitė yra Vilniaus politikos analizės instituto Europos saugumo programos vadovė
