ScanpixViruso COVID-19 pandemijai siautėjant visame pasaulyje, valstybėms baiminantis dėl savo piliečių sveikatos ir gyvybės, vienas po kito nukeliami per artimiausius mėnesius turėję vykti rinkimai. Lenkija, gegužės pradžioje turinti spręsti, kas artimiausius penkerius metus valdys šalį, to padaryti neskuba.
Lenkija buvo viena pirmųjų Europoje, itin griežtai apribojusi žmonių judėjimą per valstybės sieną, uždariusi oro uostus, sustabdžiusi tarptautinių traukinių reisus. Šiandien šalyje uždarytos ugdymo įstaigos, ribojamas gyventojų judėjimas, pirkėjų srautai, draudžiami didesni nei dviejų žmonių susibūrimai, baudos už karantino nesilaikymą padidintos nuo penkių iki trisdešimties tūkstančių zlotų (6,6 tūkst. eurų). Vyriausybė tikisi, kad tokios priemonės padės apsaugoti šalį nuo koronaviruso plėtros kai kuriose Vakarų ir Pietų Europos valstybėse scenarijaus.
Visgi net ir griežtindama karantino sąlygas, girdėdama specialistų nuogąstavimus, kad piką viruso plitimas gali pasiekti gegužės pradžioje, nukelti gegužės 10 d. turinčių įvykti šalies prezidento rinkimų Lenkijos valdžia neskuba.
38 mln. gyventojų turinčioje šalyje iki ketvirtadienio buvo fiksuoti 2633 užsikrėtimo ir 47 mirties atvejai nuo koronaviruso, 56 žmonės pasveiko.
Valdančiosios partijos lyderis, neretai šalies politikos „pilkuoju kardinolu“ vadinamas Jarosławas Kaczyńskis ne kartą yra sakęs, kad rinkimai turi įvykti. „Būtų itin neparanku, jei prezidentas ir ministras pirmininkas būtų iš skirtingų politinių grupių ir nesutartų. Turint galvoje šiandienines sąlygas, mums reikia efektyvių krizės sprendimų ir politinio stabilumo. Dėl šios priežasties rinkimai turėtų įvykti gegužės 10 d.“, – portale emerging-europe.com cituojamas J. Kaczyńskis.
Ragins balsuoti paštu
Dar šią savaitę vyriausybės iniciatyva parlamente buvo priimtas sprendimas, leisiantis gegužės 10 d. vyksiančiuose prezidento rinkimuose vyresniems nei 60 metų amžiaus piliečiams savo valią išreikšti paštu. Greitu metu yra svarstoma tokią galimybę atverti visiems balsavimo teisę turintiems žmonėms.
Opozicija netruko pastebėti, kad Lenkijos teisės aktai draudžia bet kokius rinkimų įstatymo pakeitimus, iki rinkimų likus mažiau nei šešiems mėnesiams. Šalies žmogaus teisių kontrolieriai, kreipdamiesi į vyriausiąją rinkimų komisiją, pabrėžė: rimto pavojaus rinkėjų ir rinkimų komisijų narių sveikatai ir gyvybei kėlimas valstybės tarnautojams gali užtraukti civilinę ar net baudžiamąją atsakomybę.
Pats Andrzejus Duda, dabartinis šalies prezidentas, panašu, yra linkęs palaukti. Savaitgalį kreipdamasis į visuomenę jis teigė, kad jei nutiks taip, kad su turimomis priemonėmis ir ribojimais pandemija nebus sustabdyta, rinkimų data gali keistis. „Tačiau aš esu linkęs manyti, kad turėsime galimybę rinkimus ramiai surengti“, – sakė dabartinis šalies prezidentas.
Prašo nepaprastosios padėties
Šeštadienį daugiau kaip 40 šalies nevyriausybinių organizacijų paskelbė viešą kreipimąsi į premjerą Mateusza Morawiecki, kuriame prašome šalyje įvesti nepaprastąją padėtį. Tai įpareigotų atidėti ir prezidento rinkimus. Priešingu atveju, jei rinkimai vis dėlto įvyks, teigiama laiške, jų rezultatai, tikėtina, neatskleis tikrųjų rinkėjų pasirinkimų, o tokiu atveju prezidentui suteikta valdžia būtų labai silpna. Panašų kreipimąsi pasirašė ir 500 Lenkijos gydytojų ir medicinos profesorių. Jų teigimu, tokio masto viešas įvykis gali kelti didelę grėsmę visuomenės sveikatai.
Pagrindinė opozicijos kandidatė Małgorzata Kidawa-Błońska praėjusį sekmadienį pareiškė stabdanti savo rinkimų kampaniją. Tokiu būdu ji sakė protestuojanti prieš vyriausybės atsisakymą nukelti prezidento rinkimų datą. „Šiomis sąlygomis rengiami prezidento rinkimai, būtų kriminalinis veiksmas“, – portale politico.com cituojama politikė. Tą patį padaryti ji pakvietė ir savo varžovus ir pabrėžė: jei valdžia savo nuomonės nepakeis, rinkimai turėtų būti boikotuoti. Kol kas jos pavyzdžiu pasekė tik nepriklausomas kandidatas Szymonas Hołownia.
A. Dudos populiarumas auga
Dabartinis šalies prezidentas A. Duda, remiamas šalies vyriausybės ir ją sudariusios dešiniojo sparno partijos „Teisė ir teisingumas“ vis dar džiaugiasi augančiu populiarumu. Paskutinių, kovo gale vykdytų visuomenės apklausų duomenimis, A. Dudą remia daugiau kaip 50 proc. šalies rinkėjų, opozicijos kandidatę M. Kidawa-Błońska – apie 14–17 proc. „Teisės ir teisingumo“ kandidatui nepavykus laimėti pirmame rinkimų ture, jo pergale po dviejų savaičių vyksiančiame antrajame neabejojama.
Tačiau prognozuojama, kad nepavykus suvaldyti viruso COVID-19 keliamų iššūkių šalies sveikatos sistemai ir ekonomikai, visuomenės pasitikėjimas valdančiąja dauguma ir jos lyderiais gali stipriai sumenkti. „Ilguoju laikotarpiu būtent „Teisė ir teisingumas“ bus laikoma atsakinga už bet kokius nesklandumus valdant krizę, – įsitikinęs Sasekso universiteto (Didžioji Britanija) profesorius Aleksas Szczerbiakas. – Ypač, jei žmonės jaus, kad šalies sveikatos apsaugos sistema veikė neefektyviai arba kad šalies vyriausybė nesugebėjo susidoroti su negatyviomis socioekonominėmis pasekmėmis, atsiradusioms šalyje įvedus karantiną. Tai gali stipriai pakenkti A. Dudai.“
Pastebima, kad sveikatos apsaugos sistemos finansavimas pastaraisiais metais augo, vyriausybė jį didinti įsipareigojo ir ateityje, tačiau kritikai pabrėžia: sveikatos paslaugoms ir sektoriaus darbuotojams Lenkijoje vis dar per mažai skiriama dėmesio. Tai esą lemia per didelis valdančiosios daugumos orientavimasis ties dosniomis socialinės apsaugos ir gerovės programomis, resursų tam švaistymas.
Pozicijos stiprios, bet silpsta
Praėjusių metų rudenį vykusiuose rinkimuose valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ žemuosiuose parlamento rūmuose užsitikrino daugumą, tačiau prarado turėtas pozicijas Senate. Tad dėl poreikio jau dabar prezidentūroje turėti savo atstovą politinės jėgos viduje neabejojama.
Lenkijos valdančioji dauguma neabejotinai skaičiuoja: turint galvoje itin didelį visuomenės palaikymą A. Dudai – jis jau kuris laikas vienas populiariausių politikų šalyje, taip pat tai, kad naujienų portalo gazeta.pl užsakymu atliktos visuomenės apklausos duomenimis, 73 proc. respondentų vyriausybės atsaką į koronaviruso sukeltą krizę vertina teigiamai ir tik 23 proc. neigiamai, „Teisė ir teisingumas“ viliasi išplaukti ant populiarumo bangos ir užsitikrinti neribotą erdvę savo politikai vykdyti.
A. Dudos perrinkimas šalies prezidentu jį remiančiai partijai „Teisė ir teisingumas“ reikštų moralinį ir praktinį jos vykdomos politikos, atmetant liberalios demokratijos, valdžios pasidalijimo, teisės viršenybės principus, tąsą ir trejiems metams į priekį leistų užsitikrinti nevaržomą jos plėtrą. Pralaimėjimas, priešingai, siųstų signalą, kad lenkų pasitikėjimas valdančiąja partija menksta.
