ScanpixŠiuo metu Europos Sąjungos (ES) žinioje laikoma apie 210 mlrd. eurų įšaldytų Rusijos lėšų – jas sudaro obligacijos ir kiti valstybės vertybiniai popieriai. Tai – nemaža suma, galinti smarkiai pakeisti ne tik Ukrainos kariuomenės pajėgumus, bet ir Ukrainos valdžios aparato gebėjimus toliau vykdyti savo veiklą. Kodėl tie pinigai vis dar guli neliečiami?
Kovo 20 d. ES pagaliau žengė rimtesnį žingsnį ir priėmė sprendimą iš Rusijos bloke įšaldytų lėšų uždirbamų palūkanų 3 mlrd. eurų per metus siųsti Ukrainai. Pirmieji pinigai kariaujančią valstybę galėtų pasiekti liepos mėnesį.
Didžioji dalis, 190 mlrd., iš 210 mlrd. Rusijos eurų ES yra laikoma Belgijoje, „Euroclear“ centriniame vertybinių popierių depozitoriume. „Euroclear“ rusų lėšas reinvestuoja ir taip uždirba pelną. Būtent šį pelną ES ir ketina pervesti Ukrainai („Euroclear“ pasilaikytų kelis procentus administracinėms išlaidoms padengti ir apie 10 proc. teismo išlaidoms tam atvejui, jei Maskva kada nors sugalvotų depozitoriumą paduoti į teismą, nors toks „Euroclear“ veiksmas ir būtų teisėtas).
„Europos šalių požiūris yra nuosaikus – jos nėra pasiruošusios svarstyti visiško lėšų nusavinimo, – kovo 13 d. JAV Taikos instituto surengtame renginyje Vašingtone kalbėjo Ukrainos teisingumo ministras Denysas Maliuska. – Bet jie remia pelno konfiskavimą – kalbame apie tris, gal penkis milijardus per metus. Šis požiūris remiasi tuo, kad tai nėra Rusijos centrinio banko lėšos, o iš jų uždirbtas pelnas, kuris gali būti nusiųstas Ukrainai, nes nebėra rusiškas.“
