UnianRusijos ataka Zaporižės atominėje elektrinėje Ukrainoje vėl paskatino raginimus NATO paskelbti neskraidymo zoną virš Ukrainos, nepaisant priešinimosi šiai idėjai Vakaruose dėl nerimo sukelti dar didesnį karą Europoje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paprašė Ukrainos šalininkų Vakarų Europoje reikalauti savo lyderių pakeisti kursą, nes atominės elektrinės ataka Zaporižėje kelia grėsmę visam žemynui.
Vis dėlto karybos ekspertai sako, jog nėra jokių galimybių, kad JAV, Jungtinė Karalystė ar kitos sąjungininkės Europoje sukurs neskraidymo zoną, nes tai galėtų lengvai eskaluoti karą Ukrainoje iki branduolinės konfrontacijas tarp NATO ir Rusijos.
Naujienų agentūra „Associated Press“ pateikia daugiau paaiškinimų apie situaciją.
Kas yra neskraidymo zona?
Neskraidymo zona neleistų nė vienam lėktuvui be leidimo skristi virš Ukrainos. Vakarų šalys tokius ribojimus daugiau nei dešimtmečiui įvedė virš dalies Irako teritorijos po Persijos įlankos karo 1991 metais, per pilietinį karą Bosnijoje ir Hercegovinoje 1993-1995 metais ir pilietinį karą Libijoje 2011-aisiais.
Kodėl NATO to nepadarytų Ukrainoje?
Taip NATO rizikuotų tiesiogine konfrontacija su Rusija, kuri galėtų išvirsti platesniu karu tarp branduolinių valstybių.
Nors ši idėja galėjo sužadinti visuomenės vaizduotę, neskraidymo zonos paskelbimas gali priversti NATO pilotus numušinėti Rusijos lėktuvus.
Dar daugiau – šalia naikintuvų, NATO turėtų dislokuoti degalų papildymo lėktuvus ir elektroninės žvalgybos orlaivius paremti misijai. Kad apsaugotų šiuos palyginti lėtus, aukštai skrendančius orlaivius, NATO galėtų tekti sunaikinti raketų žemė-oras baterijas Rusijoje ir Baltarusijoje.
„Vienintelis būdas įvesti neskraidymo zoną – siųsti NATO naikintuvus į Ukrainos oro erdvę ir tada įvesti neskraidymo zoną numušant Rusijos lėktuvus“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas po skubaus susitikimo su Aljanso užsienio reikalų ministrais.
„Jei taip pasielgtume, galiausiai Europoje kiltų visapusiškas karas, kuris apimtų daug daugiau šalių ir sukeltų daug daugiau žmonių kančių. Štai kodėl mes priimame šį skausmingą sprendimą“, – pridūrė jis.
Ko būtų pasiekta neskraidymo zona?
Ukrainos valdžia ir žmonės, diena iš dienos besiblaškantys bombų slėptuvėse, teigia, kad neskraidymo zona apsaugotų civilius gyventojus, o dabar – ir atomines elektrines, nuo Rusijos antskrydžių.
Tačiau ekspertai teigia, kad daugiausiai žalos Ukrainoje daro ne Rusijos oro, o sausumos pajėgos.
Ukrainiečiai iš tikrųjų norėtų platesnio NATO įsikišimo, koks buvo 2011 metais Libijoje, kai Aljanso pajėgos pradėjo atakas prieš vyriausybės pozicijas, teigia Londone veikiančio Karališkojo jungtinių paslaugų instituto ekspertas Justinas Bronkas. Tai sunkiai tikėtina, kai priešininkas yra Rusija.
„Jie norėtų matyti, kaip Vakarai likviduoja raketinę artileriją, apšaudančią Ukrainos miestus“, – sakė J. Bronkas.
„Mes neisime į karą prieš Rusijos kariuomenę. Jie yra didžiulė branduolinė galia. (...) Jokiu būdu negalėtume modeliuoti, jau nekalbant apie valdymą, eskalavimo grandinės, kuri kiltų dėl tokio veiksmo“, – pridūrė jis.
Kas vyksta danguje virš Ukrainos?
Prognozės, kad prasidėjus karui Rusija greitai ims kontroliuoti Ukrainos oro erdvę, neišsipildė.
Ekspertai svarsto, kodėl Rusija iki šiol į orą nepakėlė daugelio savo naikintuvų. Vienas iš to paaiškinimų gali būti tas, kad Rusijos pilotai nėra gerai treniruoti paremti plataus masto sausumos operacijų.
„Manau, kad jie yra kiek susirūpinę dėl to, jog veikia suvaržytoje teritorijoje. Tai ne Artimieji Rytai, kur pilna vietos sukiotis ore“, – sakė JAV Oro pajėgų atsargos generolas majoras Robertas Latifas.
„Jie gali labai lengvai pasimesti tarp valstybių sienų, – aiškino jis. – Susivokti tarp tiek Ukrainos ir Rusijos oro gynybos sistemų ir aplink skraidančių lėktuvų gali būti painu“.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
