Rusijos valdžiai ir milžiniškai propagandos mašinai pergalės vadinamąjame Didžiajame tėvynės kare idėja tapo vienu svarbiausiu akcentu, palaikančiu „karą nugalėjusios“ tautos dvasią net tuomet, kai politinė ir ekonominė padėtis Rusijoje per visą Vladimiro Putino valdymo dvidešimtmetį palaipsniui tik prastėjo.
Istorikas ir Rusijos politikos ekspertas Dmitrijus Savinas atskleidė, kodėl „Pergalės kare“ idėja buvo visiškai svetima Josifui Stalinui ir kuo ji naudinga dabartiniam V. Putino režimui.
Šiemet turėjusiam įvykti Pergalės dienos 75 metinių minėjimui ruoštasi atsakingai ir ilgai, tačiau grandiozinius planus sutrukdė netikėtai prasidėjusi koronaviruso pandemija, visą šalį užrakinusi namuose.
Nenorint keisti didžiulių planų ir atsisakyti ištaigingų karinių paradų iki paskutinės minutės neigta COVID–19 pandemija jau dabar nusinešė šimtus gyvybių ir nusineš dar daugiau.
Vien paradais ir fejerverkais neapsieita: Rusijos separatistų kontroliuojamos Donecko ir Luhansko srityse įkurtos kvazirespublikos Pergalės dienos šventimo laikotarpiui net pakeitė pavadinimą į Stalino ir Vorošylovgradą. Maža to – Donecke iškils paminklas Stalinui.
Ekspertai pabrėžia, kad tai – hibridinio karo tęsinys kitomis priemonėmis: paminklai ir vietovardžiai visada žymi tam tikrą ideologiją ir politinę liniją. Tai ganėtinai groteskiška, atsižvelgiant į tai, kad beveik 15 procentų 1937–1938 m. represuotų sovietinės Ukrainos žmonių sudarė būtent dabartinio Donbaso gyventojai.
Retro istorija tarpo puikia propagandine idėja, kuomet šalies gyventojams vietoje šviesios ateities demonstruoja šlovingą praeitį, nesibodint perrašyti istorijos ir palaipsniui verčiant pamiršti apie komunistinio režimo represijas. Jų metu, anot Nobelio premijos laureato Aleksandro Solženycino, nuo 1917 iki 1959 metų, atmetus praradimus kare, vien nuo priespaudos, bado, deficito, mirtingumo gulaguose žuvo 66,7 mln žmonių.
Išgalvotos tikrovės, perimti ir iškraipyti vaizdai ir simboliai – tokia yra šiandieninės Rusijos istorinė politika.
Kiekvienais metais gegužės 9 d. švenčiama Pergalės diena visose buvusios SSRS šalyse į kapines sutraukia galybę lankytojų. Po Krymo aneksijos Pergalės diena visiškai išsikreipė: įvestas naujas simbolis – Georgijaus juostelė puikus to pavyzdys. Juodai oranžinė juostelė Rusijos valdžios pastangomis buvo paversta Gegužės 9 dienos pergalės ar žuvusių Antrajame pasauliniame kare atminimo simboliu.
Šv. Georgijaus (Šv. Jurgio) Nugalėtojo ordinas atsirado Rusijos imperijoje XVIII amžiuje. Suprantama, kad po 1917 metų revoliucijos ir SSRS laikotarpiu jis naudojamas nebuvo, o apdovanotieji buvo arba sušaudyti, arba priversti bėgti į užsienį.
Nuo pat įkūrimo sovietų valstybė pasiskelbė vienos klasės – proletariato – diktatūra. Marksizmas–leninizmas (taigi ir ateizmas bei materializmas) tapo valstybės ideologija. Žmonėms buvo pasiūlyta tokia schema: visi aristokratai, šventikai, karininkai, pirkliai ir intelektualai („išnaudotojai“ ir „parazitai“) turėtų būti išnaikinti. Po to, vadovaujant komunistų partijai, turėjo atsirasti žemiškas, o kartu ir komunistų rojus.
Istorikas ir Rusijos politikos ekspertas D. Savinas pabrėžia, kad būtent „šviesaus rytojaus“ idėja ir bandyta pateisinti sovietinės valdžios veiksmus: „Sovietinės valdžios legitimumas, jai simpatizavusių asmenų, akyse buvo aiškinamas tuo stebuklingo šviesaus rytojaus pažadu. Maždaug, tėtį nušovė, mamą nušovė, tačiau jau netrukus visose parduotuvėse maistas bus nemokamas, o darbo diena truks vos tris valandas“,– sakė istorikas.
D. Savinas primena, kad tiek leninizmo, tiek stalinizmo laikais ši idėja buvo eksploatuojama visais įmanomais būdais. Socialistų rojus turėjo ateiti 1) po revoliucijos, 2) po pergalės kare, 3) po pirmojo penkerių metų plano, 4) po antrojo penkerių metų plano, 5) pasibaigus šalies industrializacijai ir t. t.
Šviesaus rytojaus simboliu buvo lapkričio 7 d. – Didžiosios spalio socialistinės revoliucijos diena.
„Per visą Stalino valdymo laikotarpį būtent ši data ir buvo akcentuojama. Kalbant apie 1941–1945 m. sovietų ir vokiečių karą, stalinizmo laikais buvo sąmoningai stengiamasi jo daugiau neprisiminti. Stalinas puikiai suprato, kad totalitarinio režimo sąlygomis, kariuomenė yra vienintelis alternatyvus galios centras (valdančiosios partijos atžvilgiu). Ir, žinoma, nuostabūs gegužės 9-osios paradai ir „pergalingų karių“ šlovinimas galėjo sužadinti karinio štabo vadovybės politinį apetitą, o tai Stalinui labai nepatiktų“, – aiškina D. Savinas.
Istorijos specialisto teigimu, viskas pasikeitė prie SSRS vairo stojus Leonidui Brežnevui. Pastarasis, pastebėjo nemalonią tendenciją: tikėjimas režimu ėmė kristi.
„Tai suprantama – kai tėtį nušovė, mamą nušovė. Tie, kurių neištrėmė ar nenužudė, gyveno labai skurdžiai, trūko būtinų prekių, maisto produktų, o komunistinis šviesus rytojus, tuo tarpu, taip ir neatėjo. Ir nežinia kada ateis. L. Brežnevas ėmė suprasti, kad reikia naujos tautą vienijančios idėjos, pateisinančios SSRS egzistavimą.
Ir turiu pasakyti, kad Brežnevas labai elegantiškai išsprendė problemą, pradėję stumti liaudžiai Gegužės 9-ąją ir visą „Didžiosios pergalės“ idėją. Nacistinė Vokietija buvo vaizduojama absoliučiu blogiu, o sovietinio žmogaus pasąmonėje Adolfas Hitleris tapo tuo, ką tikintieji laiko velniu. Iš to sekė natūrali išvada: jei nacistinė Vokietija – absoliutus blogis, tai ją nugalėjusi Sovietų Sąjunga – visuotinio gėrio skleidėja. Savo ruožtu komunistų partija tapo to blogio drakono nugalėjimo įrankiu“, – pasakoja istorikas.
Panašios idėjos pritrūko ir į valdžią atėjęs V. Putinas. 2000 m. pradžioje jam reikėjo patikimos nacionalinės idėjos, tad jis nusprendė neišradinėti dviračio ir eiti jau pramintais takais.
Buvo rastas sprendimas: Rusijos Federacijoje egzistuojanti politinė sistema yra teisėta, nes ji yra sovietinės sistemos tąsa. O sovietai, savo ruožtu, buvo teisėti dėl to, kad nugalėjo „didžiausią blogį istorijoje“ – fašizmą. Todėl tie, kuriems nepatinka V. Putino režimas, tarnauja A. Hitleriui, yra nacistai, fašistai ir atsiduria blogio pusėje.
D. Savinas pabrėžia, kad ilgainiui Pergalės dienos kultu imta pateisinti viską, įskaitant V. Putino valdymo metais įsigalėjusį neosovietizmą. Esą, čia ne mes taip sugalvojome, čia mūsų prašo karo veteranai – statyti paminklus Stalinui ir demonstruoti karinę galią per Pergalės paradus.
„Didžioji pergalė“ – vienintelis ideologinis branduolys, pateisinantis neosovietinio V. Putino režimo egzistavimą. Dėl šios priežasties pastaraisiais metais Gegužės 9–sios kultas įgavo absoliučiai transcendentinę apimtį. Būtent dėl šios priežasties režimas taip skausmingai reaguoja į bet kokią kritiką šios idėjos atžvilgiu. Visi, pradedant V. Putinu ir baigiant eiliniu jėgos struktūrų atstovu, supranta: gegužės 9 d. yra vienintelis dalykas, kuris juos laiko postuose. „Atimkite gegužės 9 d., ir Rusijos Federacijos politinė sistema praras visą moralinį teisėtumą“, – sako Rusijos politikos analitikas.
D. Savino samprotavimai atitinka Rusijos valdžios elgesį: šiemet, skaitydamas metinį pranešimą, V. Putinas prabilo apie galimybę „apginti istorinę atmintį“
„Rusijai gegužės 9–oji – didžiausia ir džiaugsmingiausia šventė. Mes didžiuojamės nugalėtojų karta, gerbiame jų žygdarbį. Mes privalome apginti tiesą apie pergalę“, – pareiškė V. Putinas, skaitydamas metinį pranešimą Federaliniam Susirinkimui. „Kitaip ką pasakysime mūsų vaikams, jei melas kaip užkratas plis visame pasaulyje?“, – klausė Rusijos prezidentas.
Smerkia bandymus perrašyti istoriją
V. Putino režimui palaipsniui tapus represijų mašina, nepatenkintus brukama istorijos versija ketinama drausminti įstatymais. Dūmoje jau parengtas įstatymo projektas, draudžiantis prilyginti SSRS vykdytus nusikaltimus nacizmui.
Tai kelia susirūpinimą Baltijos šalių vadovams: Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid sako, kad Baltijos šalys negali sutikti su Rusijos bandymais perrašyti istoriją, teisinant sovietų įvykdytus nusikaltimus.
Antrojo pasaulinio karo pabaigos 75-ųjų metinių išvakarėse interviu BNS Estijos vadovė taip pat perspėjo, kad Baltijos šalims kelia grėsmę tendencijos grąžinti galios politiką, kuri ignoruoja tarptautinės teisės principus.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai ketvirtadienį pasmerkė Rusijos bandymus klastoti istoriją, menkinant Maskvos vaidmenį pradedant Antrąjį pasaulinį karą ir sovietų nusikaltimus okupuotose Baltijos šalyse.
Bendrame pareiškime Antrojo pasaulinio karo pabaigos 75-ųjų metinių išvakarėse Baltijos šalių vadovai perspėjo, kad istorijos iškraipymas kelia pavojų taisyklėmis grįsto pasaulio tvarkai.
Įspėjo ir EP
Pernai rugsėjį Europos Parlamentas (EP) išplatino pareiškimą, kuriuo skelbė, kad „Rusija turi nustoti šlovinti stalinizmą, o ES šalys turi tinkamai įvertinti totalitarinių režimų nusikaltimus“.
2019 m. pabaigoje EP priimtoje rezoliucijoje, prie kurios rengimo prisidėjo ir Lietuvoje išrinkti europarlamentarai, reiškiamas susirūpinimas dėl šiandieninės Rusijos vadovybės pastangų iškreipti istorinius faktus ir pateisinti sovietinio režimo nusikaltimus.
EP teigimu, tai yra „pavojinga prieš demokratinę Europą nukreipto informacinio karo dalis“. Rusijos virsmas demokratine valstybe nebus sėkmingas, kol šalis toliau pateisins komunistinius nusikaltimus ir šlovins sovietinį totalitarinį režimą, įsitikinę EP nariai.
Nepaisant to, planuojamoje keisti Rusijos konstitucijoje įtraukta grafa apie „būtinybę apsaugoti istorinę atmintį. „Rusijos Federacija gerbia Tėvynės gynėjų atminimą ir saugo istorinę tiesą. Negalima sumenkinti žmonių žygdarbio reikšmės ginant Tėvynę“ – rašoma naujajame Konstitucijos projekte. Dėl naujojo pagrindinio šalies įstatymo turėjęs vykti referendumas nukeltas dėl koronaviruso pandemijos, tačiau beveik neabejojama, kad pataisos bus priimtos.
