Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiandien pareiškė, kad 755 JAV diplomatinių misijų darbuotojai turi išvykti iš Rusijos.

„Daugiau negu tūkstantis bendradarbių (JAV misijų – red.) – diplomatų ir techninių darbuotojų dirbo ir iki šiol dirba Rusijoje. 755 turi nutraukti šią savo veiklą“, – interviu televizijai „Rossija-1“ sakė V.Putinas. JAV ambasados Maskvoje pareigūnai tvirtino, kad Rusijoje dirba 1100 diplomatų ir kitų darbuotojų, dalis kurių yra ne amerikiečiai, bet Rusijos piliečiai. Anot V.Putino, Rusijos ir JAV santykiai gali pasikeisti, tačiau tai gali įvykti ne greitai. „Mes gana ilgai laikėme, tikėjomės, galbūt, pagerėjimo, puoselėjome tokią viltį, kad padėtis pasikeis. Tačiau, sprendžiat iš visko, jei ji ir pasikeis, tai įvyks negreit. Aš manau, jog mes privalome parodyti, kad mes taip pat be atsako nieko nepaliksime“, – sakė V.Putinas. Jo įtūžį sukėlė JAV Kongreso, o po to ir Senato kone vienbalsiai sprendimai taikyti Rusijai sankcijas už bandymus daryti įtaką JAV prezidento rinkimų rezultatams. V.Putinas pridūrė, kad „artimiausiu laiku“ pagerėjimo Maskvos ir Vašingtono santykiuose tikėtis neverta. „Mes gana ilgai laukėme, tikėjomės, galbūt, pagerėjimo (JAV ir Rusijos santykių – red.), puoselėjome tokią viltį, kad padėtis pasikeis. Tačiau, sprendžiat iš visko, jei ji ir pasikeis, tai įvyks negreitai. Aš manau, jog mes privalome parodyti, kad be atsako nieko nepaliksime“, – sakė V.Putinas.

Didinamas spaudimas

V.Putinas perspėjo, kad Rusija gali dar labiau padidinti spaudimą, bet išreiškė viltį, kad tokių priemonių nereikės. Rusija „neabejotinai turi ką pasakyti ir apriboti mūsų bendros veiklos sritis, kurios yra jautrios amerikiečiams“, teigė Kremliaus vadovas.

Rusija „neabejotinai turi ką pasakyti ir apriboti mūsų bendros veiklos sritis, kurios yra jautrios amerikiečiams“, teigė Kremliaus vadovas.

Jeigu „mėginimų spausti Rusiją“ daroma žala dar labiau padidės, „galėtume svarstyti kitokias atsako priemones. Vis dėlto tikiuosi, kad mums nereikės to daryti“, pridūrė V.Putinas. „Kol kas esu nusiteikęs“ prieš bet kokias papildomas atsako priemones, sakė Rusijos lyderis.

Nesuprantama pozicija

Ketvirtadienį JAV Senatas beveik vienbalsiai patvirtino teisės aktą, numatantį sugriežtinti sankcijas Rusijai už jos numanomą kišimąsi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus, taip pat už 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją. Tuo pačiu teisės aktu taip pat numatomos sankcijos Iranui ir Šiaurės Korėjai. Dabar šis projektas bus pateiktas pasirašyti prezidentui Donaldui Trumpui. Pastarasis per rinkimų kampaniją pabrėždavo, kad sieks gerinti ryšius su Rusija, bet kritikai teigia, kad tokia pozicija yra nesuprantama. Rusija taip pat paskelbė, kad nuo rugpjūčio 1-osios nebeleis JAV ambasadai naudotis dviem kompleksais: sandėliais Maskvoje ir vienu vasarnamiu sostinės apylinkėse.

Rusija taip pat paskelbė, kad nuo rugpjūčio 1-osios nebeleis JAV ambasadai naudotis dviem kompleksais: sandėliais Maskvoje ir vienu vasarnamiu sostinės apylinkėse.

„Manau, turėtume parodyti, kad neketiname žiūrėti ir nesiimti jokio atsako“ po „nepagrįstų priemonių, kurių ėmėsi amerikiečių pusė“, pabrėžė V.Putinas. Gruodį tuometis JAV prezidentas Barackas Obama nurodė išsiųsti iš šalies 35 rusų diplomatus ir uždaryti du Rusijos ambasados vasarnamius. Vašingtonas tvirtino, kad tuos kompleksus Maskva naudojo šnipinėjimui vykdyti. Tuo metu Kremlius sakė, kad nesiims jokių atsakomųjų priemonių iki D.Trumpo kadencijos pradžios.

Siūlymai bendradarbiauti

Vienas iš pagrindinių JAV nusiskundimų – kad per įtemptos 2016 metų rinkimų kampanijos įkarštį veikėjai iš Rusijos įsilaužė į Demokratų partijos elektroninio pašto sistemas. V.Putinas sekmadienį sakė, kad Maskva „kelis kartus siūlė užmegzti bendradarbiavimą su amerikiečių puse“ kibernetinio saugumo srityje. „Tačiau užuot pradėję dirbti konstruktyviai mes girdime tik nepagrįstus kaltinimus apie kišimąsi į Jungtinių Valstijų vidaus reikalus“, – skundėsi jis.

Tačiau užuot pradėję dirbti konstruktyviai mes girdime tik nepagrįstus kaltinimus apie kišimąsi į Jungtinių Valstijų vidaus reikalus.

V.Putinas ir D.Trumpas per liepos 7–8 dienomis vykusius pokalbius Didžiojo dvidešimtuko (G-20) Hamburge kuluaruose tarėsi dėl galimybės įkurti „neįveikiamą kibernetinio saugumo dalinį“, kad ateityje būtų užkirstas kelias kompiuterinėms atakoms prieš rinkimus. D.Trumpo Respublikonų partijos aukšto rango nariai paniekinamai atsiliepė apie šį sumanymą. Senato ginkluotųjų pajėgų komiteto narys Lindsey Grahamas sakė, kad galbūt tai „ne pats kvailiausias sumanymas, kokį man yra tekę girdėti, bet arti to“. Buvęs respublikonų kandidatas į prezidentus senatorius Johnas McCainas sarkastiškai sakė esantis „tikras, kad Vladimiras Putinas galėtų būti puikus pagalbininkas šiose pastangose, nes jis užsiima kompiuteriniais įsilaužimais“.  Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.