ScanpixPo šeštadienį vyksiančių šalies parlamento rinkimų, dabartinės Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Jacinda Ardern, tikėtina, posto nepraras. Dėl to dėkoti ji turėtų viruso COVID-19 pandemijai
Nepraėjus nė savaitei po to, kai vienas didžiausių Naujosios Zelandijos miestų, 1,67 mln. gyventojų turintis Oklandas dėl sparčiai didėjančio užsikrėtimų koronavirusu skaičiaus buvo uždarytas, J. Ardern paskelbė mėnesiui atidedanti šalies parlamento rinkimus. Iki tol per parą šalyje buvo fiksuojama vos po vieną-du koronaviruso atvejus, birželį vyriausybė paskelbė įveikusi pandemiją, tačiau rugpjūčio pradžioje infekcijos atvejų kreivę staigiai šoko į viršų.
Rugsėjo 19 d. turėję įvykti Naujosios Zelandijos parlamento rinkimai buvo nukelti į spalio 17 d. Opozicinė Naujosios Zelandijos nacionalinė partija tam neprieštaravo – karantinas Oklande esą apribojo jos galimybes vykdyti rinkimų kampaniją.
Vis dėlto sėkmingai pasipriešinti šiuo metu gyventojų apklausos pirmaujančią Darbo partiją, itin didelę politinę patirtį sukaupusios Judith Collins vedamai Nacionalinei partijai gali būti sunku. Ketvirtadienį paskelbti televizijos TVNZ apklausos rezultatai rodo, kad leiboristus remia 46 proc. rinkėjų, Nacionalinę partiją – 31 proc. apklaustųjų.
„COVID-19 rinkimai“
2017 m. į Naujosios Zelandijos ministrės pirmininkės postą įžengusi, tuo metu 37-erių J. Ardern, tapo jauniausia tokias pareigas užimančia moterimi. Po metų pagimdžiusi dukrą Neve, ji tapo antrąja vyriausybės vadove, kūdikio susilaukusia eidama pareigas, o jau rugsėjį visus nustebino trijų mėnesių mergaitę atsinešusi į Jungtinių Tautų posėdžių salę.
Labai greitai ji, save laikanti socialdemokratinių pažiūrų progresyvia respublikone ir feministe, ne tik papuošė žurnalų „Vogue“ ir „Time“ viršelius, bet ir užsienio apžvalgininkų imta laikyti visiška JAV prezidento D. Trumpo priešingybe. Jos sprendimai šalies vidaus ir užsienio politika, tarsi ėjo koja kojon su priešinimusi tam, ką darė jos kolega Amerikoje. Jos kadencija pažymėta krizių: visų pirma šaudynių dviejose mečetėse, Kraistčerčo mieste, nusinešusių 50 žmonių gyvybes, vėliau Baltosios salos ugnikalnio išsiveržimo, pareikalavusio penkių aukų ir galiausiai viruso COVID-19 pandemijos.
Pirmosios koronaviruso bangos metu Naujosios Zelandijos veiksmai, siekiant suvaldyti pandemiją ir apsaugoti žmonių gyvybes, buvo laikomi pavyzdiniais. Itin greitai įvedusi griežtus gyventojų mobilumo ribojimus, uždariusi sienas ir įvedusi karantiną, Naujoji Zelandija iš viso neteko 25 gyvybių.
Balandį ministrės pirmininkės populiarumas šovė į neregėtas aukštumas – ją palaikė 65 proc. šalies gyventojų. Daugelį žavėjo jos tvirta pozicija, greiti ir efektyvūs sprendimai, rėmimasis mokslininkais, atjauta, rūpesčio demonstravimas ir humaniškumas. Kita vertus, įtakos turėjo tai, kad krizės metu gyventojai yra linkę burtis aplink faktinį lyderį.
Šiuo metu J. Ardern populiarumas Naujoje Zelandijoje siekia 55 proc. Tačiau taip buvo ne visuomet. Nepaisant to, kad didžioji dalis šalies gyventojų būtent ją norėjo matyti šalies ministre pirmininke, moters populiarumas praėjusių metų pabaigoje siekė 36 proc. Šių metų pradžioje pergalė šeštadienį vyksiančiuose parlamento rinkimuose buvo prognozuojama pagrindinei leiboristų varžovei Nacionalinei partijai.
Kritikai tai sieja su delsimu įgyvendinti rinkimų metu duotus pažadus. Į postą ji įžengė su tikslu „sukurti laisvesnę, geresnę Naująją Zelandiją“ – sumažinti vaikų skurdą, panaikinti gyvenimą gatvėje, išspręsti būsto trūkumo problemą. Kol kas to pasiekti nepavyko. Nepaisant pavienių sprendimų, trūko iniciatyvos kovojant su klimato kaita, griežtumo Kinijos atžvilgiu.
Į parankę su žaliaisiais ir liberalais
2017 m. vykusiuose rinkimuose J. Ardern vedama Naujosios Zelandijos Darbo partija surinko beveik 37 proc. rinkėjų balsų ir parlamente užsitikrino 46 vietas. Pagrindinė jos varžovė Nacionalinė partija parlamente iškovojo 56 vietas, tačiau atsisakiusi sudaryti koaliciją su populistine „Visų pirma Naujoji Zelandija“, liko dirbti opozicijoje.
J. Ardern pastarosios paramą priėmė ir, palaikoma šalies žaliųjų partijos, suformavo vyriausybę. Po šeštadienį įvyksiančių rinkimų situacija turėtų pasikartoti. Prognozuojama, kad Darbo partija gali pasiekti tai, ko padaryti nepavyko nei vienai partijai nuo 1996 m., kai buvo įvesta proporcinė rinkimų sistema, – užsitikrinti daugiau nei pusę visų vietų Naujosios Zelandijos parlamente.
Jei to padaryti ir nepavyks, valdančiąją koalicija Darbo partija turi galimybę sudaryti su žaliaisiais arba liberaliąja ACT partija. Joms prognozuojama po 6–8 proc. rinkėjų balsų.
