EPDaugiametė finansinė perspektyva ar ES biudžetas (MFF) – vienas didžiausių kovų Briuselyje šaltinių. Europos Parlamentas (EP), turintis mažiausiai įtakos jose, pirmasis įsitraukė į procesą ir trečiadienį patvirtino savo prioritetus būsimam ES 2028–2034 m. biudžetui.
„MFF turi atsakyti į geopolitines realijas, kurių mes daugiau negalime ignoruoti“, – spaudos konferencijoje Strasbūre trečiadienį kalbėjo EP pirmininkė Roberta Metsola. Ji teigė, kad pastarųjų metų krizės parodė, jog ES biudžetas turi būti ambicingesnis, lankstesnis ir modernesnis.
Prieš tai trečiadienį rezoliucijai dėl MFF pritarė 317 EP narių, 206 nepritarė, o 123 susilaikė (dauguma Lietuvos atstovų palaikė). EP įsitikinimu, dabartinės biudžeto lubos, kurios sudaro 1 proc. 27-ių ES valstybių bendrų nacionalinių pajamų, yra per griežtos, kad būtų galima veiksmingai reaguoti į vis didėjantį krizių ir iššūkių spektrą. Be to, JAV atsitraukimas nuo savo pasaulinio vaidmens reiškia, jog ES išlaidos turės būti skirtos spręsti krizei, kurią sukėlė Rusijos agresija Ukrainos atžvilgiu. Tinkamo finansavimo, pasak europarlamentarų, reikės spręsti ir itin sudėtingoms ES ekonominėms ir socialinėms problemoms, konkurencingumo trūkumui ir blogėjančiai klimato bei biologinės įvairovės padėčiai, pabrėžiama EP rezoliucijoje.
Paprastai kalbant, EP tradiciškai siekia, kad MFF būtų didesnis – daugiau pinigų tam ir anam. Tradiciškai valstybės narės nori taupesnio biudžeto.
Kartu EP nepritaria Europos Komisijos, kuri rengia MFF, idėjai atkartoti Europos gaivinimo ir atsparumo programą principu „po vieną nacionalinį planą kiekvienai valstybei narei“. Europarlamentarai taip pat pabrėžia sanglaudos politikos svarbą didinant ES vidaus rinkos integraciją, mažinant nelygybę ir kovojant su skurdu. Be to, europarlamentarai mano, kad siūlomas konkurencingumo fondas, kuris sujungtų keletą veikiančių programų, yra nepakankamas.
„Jei prašome ES daryti daugiau, turime ją atitinkamai ir aprūpinti. EP pritars tik lanksčiam ir veiksmingam daugiamečiam ES biudžetui, kuris būtų paruoštas įgyvendinti nuo 2028 m. sausio 1 d. Todėl raginame pradėti derybas nedelsiant po to, kai liepą EK pristatys biudžeto projektą“, – pranešime žiniasklaidai cituotas EP pranešėjas Siegfriedas Mureşanas.
Paprastai kalbant, EP tradiciškai siekia, kad MFF būtų didesnis – daugiau pinigų tam ir anam. Tradiciškai valstybės narės, kurioms R. Metsola pristatys europarlamentarų prioritetus Europos Vadovų Taryboje birželio pabaigoje, nori taupesnio biudžeto, o EK bando suderinti šiuos norus, žinoma, atsižvelgdama ir į atskirų ES narių norus. Todėl šis procesas visada būna ilgas ir gan komplikuotas.
MFF paprastai planuojamas septyneriems metams, nustatant maksimalias ES metinių išlaidų ribas įvairiose politikos srityse. Dabartinį 2021–2027 m. ES biudžetą iš viso sudaro 1,21 trln. eurų įsipareigojimų (tiek ES gali įsipareigoti išleisti per tą laikotarpį 2018 m. kainomis). Daugiametį ES biudžetą vienbalsiai priima ES Taryba, tačiau tik gavus EP pritarimą, kuriam priimti reikalinga absoliuti europarlamentarų dauguma.
