BNSMaskvos ir visos Rusios patriarcho Kirilo parama Vladimiro Putino režimo invazijai į Ukrainą sukėlė atgarsių tarp Lietuvos stačiatikių. Girdėti perspėjimų ir apie galimas Rusijos stačiatikių bažnyčios grėsmes nacionaliniam saugumui.
Rusų istorikas Dmitrijus Savinas teigė, kad Rusijos stačiatikių bažnyčios prigimtį atskleidžia jos istorija, rodanti nenutraukiamus ryšius su Kremliumi. Po 1917 m. bolševikų perversmo tokia Stačiatikių bažnyčia, kokia buvo iki tol, iš esmės nustojo egzistuoti. Valdant Stalinui Bažnyčios likučiai pasidavė bolševikų režimui ir pripažino Sovietų Sąjungą savo valstybe, taip pat „atgailavo“ už „negebėjimą žengti koja kojon su progresyviomis permainomis“.
1943 m., kai Stalinas suprato, kad, norint kelti kovinę dvasią, tinka bet kokios priemonės, skubiai surinko išlikusius vyskupus ir pažadėjo jiems laisvių, įskaitant teisę „rinkti“ metropolitą. Taip pasirodė ką tik iškeptas visos Rusios patriarchas Sergijus ir nauja Bažnyčia – Maskvos patriarchato Rusų stačiatikių bažnyčia, kurią žinome ir dabar.
D. Savino teigimu, per visą SSRS gyvavimo laikotarpį Maskvos patriarchatas buvo naudojamas kaip užsienio politikos ir propagandos įrankis. Įtvirtinti glaudūs ryšiai su slaptosiomis tarnybomis, be kurių palaiminimo negalėjo dirbti nė vienas šventikas.
