Daugelis Rusijos elito atstovų yra nusivylę, kad karas su Ukraina nesibaigė 2024 m., rašo „Meduza“, remdamasi pašnekovais agresorės politikos aukščiausiuose sluoksniuose.
„Pagrindinė emocija yra nusivylimas. Mes laukėme, kad karas baigsis, kad kovos baigsis. Ir nuovargis yra pagrindinis jausmas jau ilgą laiką. (...) Buvo laukiama ir kokio nors sankcijų panaikinimo mainais į taiką. Dabar jos veikia vis skausmingiau“, – leidiniui teigė šaltinis Rusijos vyriausybėje.
Rusijos ekonomikos būklė iš tiesų tapo „įtampos tašku“ iki 2024 m. pabaigos. Stambios įmonės jau dabar atvirai reiškia nepasitenkinimą šalies centrinio banko nustatyta aukšta pagrindine palūkanų norma. Rusijos technologas, kuris ir dirba su prezidento administracija, ir konsultuoja stambųjį verslą, situaciją apibūdina paprastai: „Nors dauguma [įmonių] kažkaip išgyvena, visi bando likti žvalūs. Kai kurios net auga. Tačiau tai dėl kanibalizacijos – išvykusių užsienio bendrovių turto, silpnųjų bendrovių. Visi supranta, kad ši istorija baigsis. Geriau nuo to tikrai nebus.“
„Meduzos“ pašnekovai sutiko, kad „greitos taikos“ ir sankcijų sušvelninimo 2024 m. viltys išblėso po vasarą įvykusio Ukrainos pajėgų įsiveržimo į Kursko sritį. Kartu tiek šaltinis vyriausybėje, tiek vienas iš prezidento administracijai artimų pašnekovų, tiek vienas iš Valstybės Dūmos deputatų iš „Vieningosios Rusijos“ pripažino, kad karas būtų tęsęsis ir toliau, net jei ši Ukrainos kariuomenės operacija neįvyktų.
„Prezidentas mėgsta kariauti, jaučiasi jaudulys. Kam sustoti pusiaukelėje, kai galima juos galutinai sutriuškinti?“ – aiškino prezidento administracijai artimas šaltinis. Tačiau pašnekovas atkreipė dėmesį, kad, nepaisant V. Putino požiūrio, kai kurie „patriotai“ tarp Rusijos elito (pirmiausia aukšto rango saugumo pajėgų) taip pat nepatenkinti jo požiūriu: „To, ką jie turi, nepakanka. [Jiems reikia] mobilizacijos, visiško perėjimo ant karo bėgių. O tai nevyksta.“
Keletas „Meduza“ šaltinių vis dėlto teigė, kad „tam tikros viltys“ dėl taikos tarp aukšto rango pareigūnų vėl atsirado po to, kai JAV prezidento rinkimus laimėjo Donaldas Trumpas. Tačiau dabar „jų lygis nebėra toks pat“. „Prezidentas [Rusijos Federacijos] turi savų reikalavimų – visa keturių [Ukrainos] regionų teritorija. D. Trumpo sąlygos kitokios. Kur yra kompromisas – neaišku“, – teigė leidiniui vienas iš Kremliui artimų pašnekovų.
Kartu du šaltiniai, artimi prezidento administracijai, pripažino, kad, nepaisant „nuovargio nuo karo“, galimas konflikto sustabdymas 2025 m. gali tapti „potencialiai krizinis“. „Griežtai kalbant, [dabar] aišku, apie ką viskas sukasi. SVO (specialioji karinė operacija – taip Rusijoje vadinamas karas – red. past.) baigiasi, o kas toliau? Toliau turime pasakyti žmonėms, kas bus rytoj, kodėl dabar sunku, kada bus lengviau, kodėl bus lengviau. O atsakymų niekas nežino“, – aiškino vienas iš pašnekovų.
2024 m. gruodžio pradžioje žiniasklaida pranešė, kad prezidento administracija surengė seminarą Rusijos regionų vicegubernatoriams, kuriame buvo aptarti ir 2026 m. Dūmos rinkimų tikslai, ir darbas su „pergalės įvaizdžiu“ kare. Du seminare dalyvavę regionų pareigūnai pokalbyje su „Meduza“ pabrėžia, kad iš tiesų buvo iškelta karo veiksmų pabaigos tema, tačiau nieko konkretaus nepasakyta.
„Tai buvo daugiau konstatavimas: SVO vis tiek baigsis, todėl reikia kažką daryti. Bet kaip galime ruoštis taikai, jei taikos sąlygos nėra aiškios? Nors supratau vieną dalyką – bet kokia SVO baigtis bus vadinama pergale“, – teigė vienas pašnekovų.
Vis dėlto, pasak dviejų „Meduzos“ šaltinių, renginyje buvo išsakyti ir keli „įžengimo į pokario realybę“ scenarijai. „Pavyzdžiui, buvo spėliojama, kad 2025 m. galima surengti pirmalaikius Valstybės Dūmos rinkimus, užfiksuoti pergalę ir išrinkti pergalingą parlamentą su tam tikra armijos dalimi jo sudėtyje. Tai kažkaip išblaškytų politikus ir žmones. Tačiau tai buvo tik paviršutiniški pasiūlymai“, – aiškino su „Meduza“ kalbėjęs regiono pareigūnas.
Tačiau su šiuo „pasiūlymu“ susipažinęs politinis technologas „nemato jokios prasmės pirmalaikiams rinkimams“: „Nėra ko atidėti, jei rinkimai jau labai arti. Be to, ekonomikos padėtis yra bloga, iki rudens ji tikrai nepagerės. O 2026 m. – niekaip... Vėlgi – ar 2025 m. bus taika? Ar apskritai bus įmanoma ką nors sutvarkyti?“
Taip pat tarp „naujos darbotvarkės“ variantų, kurie turėtų grąžinti rusus į taikų gyvenimą po hipotetinės karo pabaigos, Kremlius svarsto Rusijos ir Baltarusijos „gilesnės integracijos“ variantą. Vienas prezidento administracijai artimų šaltinių aiškino: „Sąlyginai, kai kurios bendros valdžios institucijos. Jos gali būti net pasirinktos, kampanijos, rodyti naujus įrašus. XX a. aštuntajame–devintajame dešimtmetyje suskilusių kraštų vienijimasis, respublikų sąjunga. Tai įvykis, čia galima rasti teigiamų dalykų, ir aišku, kaip jį parduoti.“
Kartu, anot jo, tokio scenarijaus realumas „visiškai priklauso nuo Aliaksandro Lukašenkos, o jis, aišku, nori išlikti visateisiu valdovu.“
Tačiau visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad dauguma rusų net ir be „naujos darbotvarkės“ pritaria derybų pradžiai, taikos sudarymui ir karo su Ukraina pabaigai, pabrėžia „Meduza“. Netgi propagandistų teigimu, du trečdaliai rusų yra nepatenkinti 2024 m. rezultatais.