Meniu
Prenumerata

sekmadienis, lapkričio 27 d.


KARAS UKRAINOJE
Kremlius: Paryžius ir Berlynas nerodo noro tarpininkauti taikos Ukrainoje deryboms
BNS
Scanpix
D. Peskovas.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Prancūzija ir Vokietija nerodo „jokio noro“ tarpininkauti taikos Ukrainoje deryboms, ir gyrė Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pasiūlymą surengti derybas.

„Ankara laikosi kitokios pozicijos nei Paryžius ir Berlynas... ir pareiškė esanti pasirengusi tęsti tarpininkavimo pastangas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis „Macronas ir (Vokietijos kancleris Olafas) Scholzas neparodė jokio noro įsiklausyti į Rusijos poziciją ar dalyvauti tarpininkavimo pastangose“, pridūrė jis.

Savaitgalį Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskambino savo kolegoms iš JAV, Prancūzijos, Turkijos ir Jungtinės Karalystės.

Pasak Rusijos, S. Šoigu išreiškė „susirūpinimą dėl galimų Ukrainos provokacijų naudojant „nešvarią bombą“.

Netrukus Vašingtonas, Londonas ir Paryžius paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame „atmetė akivaizdžiai melagingus Rusijos kaltinimus dėl Ukrainos“.

NATO narė Turkija, kuri Rusijos karo Ukrainoje metu bando išlikti neutrali, palaiko gerus santykius su abiem savo Juodosios jūros kaimynėmis – Rusija ir Ukraina. Be to, ji susilaikė nuo prisijungimo prie Vakarų sankcijų Rusijai.

Turkijoje įvyko dvejos Maskvos ir Kyjivo derybos, įskaitant kovą surengtą Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ir Ukrainos diplomatijos vadovo Dmytro Kulebos susitikimą – pirmąsias aukšto lygio derybas po to, kai Maskva pasiuntė karius į Ukrainą.

Visgi nuo to laiko taikos derybos įstrigo, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nesileis į jokias derybas su Vladimiru Putinu, Kremliui paskelbus apie keturių okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją.

Turkija ir Jungtinės Tautos tarpininkavo sudarant svarbų susitarimą su Maskva ir Kyjivu, nutraukusį Rusijos blokadą ir leidusį Ukrainai iš trijų uostų pradėti gabenti grūdų krovinius.

Tačiau Rusija kritikavo tą susitarimą, skųsdamasi, kad nukentėjo jos eksportas, ir be jokių įrodymų tvirtino, kad didžioji dalis grūdų pristatoma į Europą, o ne į skurdžias šalis, kur jų labiausiai reikia.

Turkija taip pat suvaidino svarbų vaidmenį viename didžiausių nuo Maskvos karo pradžios Rusijos ir Ukrainos apsikeitimų belaisviais, per kurį buvo paleista daugiau kaip 200 asmenų.

2022 10 24 14:19
Spausdinti