YouTubePenktadienį JAV prezidentas Joe Bidenas Vašingtone pasitinka Europos vadovus Charles'į Michelį ir Ursulą von der Leyen, atvykstančius dalyvauti viršūnių susitikime, kuriame ketinama paskelbti bendrą šalių poziciją dėl konfliktų Gazoje ir Ukrainoje.
ES ir JAV viršūnių susitikimas vyksta tuo metu, kai visą pasaulį krečia krizės – Ukrainoje tebesitęsia mūšiai, o Izraelis po šį mėnesį įvykdyto netikėto teroristų antpuolio paskelbė karą grupuotei „Hamas“.
Amerikos ir Europos lyderiai stengsis pristatyti vieningą frontą bei sustiprinti savo „strateginę partnerystę“.
„Hamas“ išpuolį Izraelyje lygindama su Rusijos karu Ukrainoje, Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen ketvirtadienį savo kalboje sakė, kad „šios dvi krizės, kokios skirtingos jos bebūtų, kviečia Europą ir Ameriką imtis veiksmų ir veikti išvien“, kad būtų „apsaugotos mūsų demokratinės valstybės.“
Abi šalys ypač stengsis rasti priemonių išvengti galimybės, kad Izraelio ir „Hamas“ konflikte būtų atvertas antras frontas, per kurį į konfliktą įsitrauktų Libano judėjimas „Hezbollah“, arba konfliktas išplistų po visą regioną, sukeldamas neprognozuojamų pasekmių.
„Mums ypač svarbu padvigubinti savo pastangas abiejose Atlanto vandenyno pusėse, siekiant užtikrinti, kad šis konfliktas neperžengtų jo ribų,“ – kalbėjo ES pareigūnas, panoręs likti nežinomu.
Šis viršūnių susitikimas – tai proga „išsiųsti aiškias ir vieningas žinias visoms konflikto šalims,“ – iki susitikimo žurnalistams teigė pareigūnas.
Garantijos
Tačiau pagrindinis ant kortos stovintis klausimas yra tas, ar vadovai sugebės parodyti tvirtą ir tebesitęsiančią paramą Ukrainai.
J. Bidenas, kuris ką tik grįžo po vizito Tel Avive, ketvirtadienį kreipėsi į amerikiečius, siekdamas juos suvienyti dedant pastangas užtikrinti Izraelio ir Ukrainos gynybą bei norėdamas pasiekti politinį susitarimą, kuris yra būtinas šioms pastangoms finansuoti.
Izraelio valdžia praneša, kad spalio 7 d. grupuotės „Hamas“ teroristai įsiveržė į Izraelį ir per pirmąją antpuolio dieną nužudė bemaž 1 400 žmonių, daugiausia civilių.
Izraelio atsakomųjų antskrydžių metu Gazos Ruože žuvo daugiau nei 3 700 palestiniečių, dauguma jų – civiliai, praneša „Hamas“ sveikatos apsaugos ministerija Gazoje.
Prezidento laukia sunkus uždavinys: Kongresas jau daugiau nei dvi savaites yra paralyžiuotas, kadangi tarpusavyje susiskaidžiusiems respublikonams, kuriems priklauso vietų Atstovų Rūmuose dauguma, niekaip nepavyksta išrinkti Rūmų pirmininko.
Be to, Kongresas privalo iki lapkričio 17 d. priimti sprendimą dėl biudžeto, kad būtų išvengta vyriausybės veiklos sustabdymo.
Viršūnių susitikime J. Bidenas turėtų suteikti Europos vadovams papildomų garantijų.
Kalbėdamas ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje, Europos Tarybos pirmininkas Ch. Michelis sakė esąs „visiškai tikras“, kad JAV prezidentas dės visas pastangas, kad užtikrintų pagalbą Ukrainai.
Kitas darbotvarkėje esantis klausimas – trečiųjų šalių dalyvavimas, Rusijai mėginant apeiti sankcijas.
„Stengiamės uždaryti visas galimas duris“, – teigė Ch. Michelis.
Paskutinis ES ir JAV viršūnių susitikimas įvyko 2021 m. birželį Briuselyje.
Prekybos ginčas
Tačiau geopolitika – ne vienintelis ant kortos stovintis klausimas. Kaip teigia Tarptautinis valiutos fondas, yra ženklų, kad didžiosios pasaulio ekonomikos silpsta.
Be to, ES ir Jungtinės Valstybės turi išspręsti savo prekybos ginčus, įskaitant nesutarimus dėl plieno importo iš Europos, kurio tarifus 2018 m. nustatė tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Nors 2021 m. tarifai buvo laikinai panaikinti, iki spalio pabaigos nepasiekus susitarimo, jie vėl gali būti pradėti taikyti.
Antradienį kalbėdamas Liuksemburge, ES prekybos komisaras Valdis Dombrovskis buvo nusiteikęs kiek optimistiškai.
„Mūsų nuomone, šio viršūnių susitikimo metu būtina pasiekti pasaulinį susitarimą dėl plieno ir aliuminio bei susitarimą dėl svarbiausių žaliavų,“ – finansų ministrų posėdžio pertraukos metu kalbėdamas su žurnalistais sakė jis.
Tačiau jis perspėjo, kad garantijų, kad susitarimai bus pasiekti, nėra, nes vis dar egzistuoja „spragų“, kurias būtina įveikti.
Be susitarimo dėl plieno ir aliuminio, ES taip pat tikisi sudaryti svarbiausių žaliavų sutartį, kuri užtikrins, kad JAV infliacijos mažinimo akto nuostatos būtų taikomos ir Europos bendrovėms.
ES taip pat ketina paraginti Vašingtoną dėti daugiau pastangų ir kovojant su klimato krize.
Savo ruožtu visos 27 Europos šalys šią savaitę susitarė, kad blokas sieks palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro, o jo naudojimo apimtys savo piką per šį dešimtmetį pasieks vėliau šiais metais įvyksiančioje JT klimato konferencijoje COP28.
