UnsplashKroatija ketvirtadienį paskelbė, kad Europos Sąjunga pritarė jos prisijungimui prie Šengeno erdvės nuo sausio.
„Paskutinis žingsnis baigtas! (ES) Tarybos sprendimas priimtas – dabar oficialiai patvirtinta, kad Kroatija nuo 2023 metų sausio 1 dienos prisijungia prie Šengeno erdvės“, – tviteryje pranešė Kroatijos diplomatinė atstovybė prie ES.
Šiuo sprendimu, kurį patvirtino ES pirmininkaujanti Čekija, bendras Šengeno erdvei priklausančių Europos šalių skaičius padidės iki 27: ji apims 23 ES valstybes nares, Šveicariją, Norvegiją, Lichtenšteiną ir Islandiją.
„Pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį Šengeno erdvė plečiasi, – tviteryje rašė ES rotacijos tvarka pirmininkaujanti Čekija. – Ministrai patvirtino Kroatijos narystę nuo 2023 metų sausio 1 dienos!“
Tuo metu Bulgarijos ir Rumunijos prašymai prisijungti prie Šengeno erdvės buvo blokuoti, pranešė pareigūnai.
„Aš taip pat esu nusivylusi“ Bulgarijos ir Rumunijos rezultatais, po bloko vidaus reikalų ministrų susitikimo žurnalistams sakė vidaus reikalų eurokomisarė Ylva Johansso.
Ji pridūrė, kad šios dvi šalys „nusipelno tapti visateisėmis Šengeno erdvės narėmis“ ir kad bus dedamos tolesnės pastangos, kad per ateinančius dvejus metus jos taptų visateisėmis Šengeno erdvės narėmis.
Vadinamoji Šengeno erdvė yra didžiausia pasaulyje laisvo keliavimo zona. Beveik 1,7 mln. žmonių gyvena vienoje Šengeno šalyje, o dirba kitoje. Kiekvieną dieną vidaus sienas kerta apie 3,5 mln. žmonių.
Tačiau tam, kad naujausios ES narės – Bulgarija ir Rumunija, į bloką įstojusios 2007-aisiais, ir Kroatija, prie bloko prisijungusi 2013 metais, – galėtų tapti visateisėmis narėmis, reikėjo vieningos partnerių paramos, o vidaus reikalų ministrų susitikimo Briuselyje, skirto jų prašymams išnagrinėti, išvakarėse vis dar buvo reiškiami prieštaravimai.
Austrija anksčiau ketvirtadienį pareiškė, kad vetuos siūlymą priimti Bendrijos nares Rumuniją ir Bulgariją į Šengeno erdvę, ypač dėl migracijos iš trečiųjų šalių.
Tiek Kroatija, tiek Rumunija, tiek Bulgarija jau iš dalies laikosi Šengeno taisyklių sąvado, tačiau vidaus sienų kontrolė dar nepanaikinta. Jas priimti buvo delsiama tvyrant nerimui dėl organizuoto nusikalstamumo, neteisėtos migracijos ir kitų saugumo problemų.
Praėjusį mėnesį Europos Komisija – nusprendė, kad visos trys šalys kandidatės atitinka techninius narystės kriterijus, o Europos Parlamentas taip pat pasisakė už jų narystę.
„Šengeno plėtra mus sustiprino, o ne susilpnino, – sakė EK pirmininkės pavaduotojas Margaritis Schinas, ES vidaus reikalų ministrams susirinkus aptarti šio žingsnio. – Šengeno plėtra reiškia daugiau ir geresnės kontrolės, o ne mažiau.“
