Nuo sausio pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES) perėmusi Kroatija žada padėti Lietuvai ir kitoms Vidurio bei Rytų Europos šalims derybose dėl Mobilumo paketo, turinčio įpareigoti vežėjus grąžinti vilkikus į registracijos šalį kas aštuonias savaites.
Kroatijos ambasadorius Lietuvoje Krešimiras Kedmenecas teigia, kad Zagrebas sieks būti mažų šalių tarpininke.
„Turime rasti kompromisą tarp didesnių bei turtingesnių šalių ir mažesnių bei ne tokių turtingų šalių. Sprendimas turi būti tvarus visoms šalims“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė diplomatas renginyje Vilniuje, žyminčiame Kroatijos pirmininkavimo pradžią.
Užsienio reikalų viceministras Neris Germanas tvirtino, kad Lietuva tikisi solidarumo iš Kroatijos.
„Mes visada tikimės, kad tokios nedidelės šalys supranta viena kitą geriau nei didžiosios, nes jos turi panašių problemų. Kroatija – irgi, jau kalbant apie Mobilumo paketą, tas yra svarbu, nes jie irgi dalyvauja pervežimuose, transporto (sektoriaus – BNS) klausimuose“, – BNS tvirtino viceministras.
„Mes visada bandome ieškoti sąjungininkų ir šiuo atveju iš Kroatijos tikimės paramos, nes jie gerai supranta mus“, – pridūrė N. Germanas.
Lietuva prieštarauja
ES valstybės narės gruodžio pabaigoje pritarė Mobilumo paketui, nepaisant Vidurio ir Rytų Europos šalių pasipriešinimo. Anot diplomatinių šaltinių, Kroatija balsavo už naujas bendrijos taisykles vežėjams. Dabar Mobilumo paketo svarstymas keliasi į Europos Parlamentą, jis turėtų prasidėti šių metų pradžioje.
Lietuva ir kiti kritikai tikina, kad privalomas vilkikų grąžinimas didins taršą keliuose ir nedera su Europos ambicijomis stabdyti klimato kaitą, be to, toks reikalavimas ypač nepalankus periferijoje esančioms šalims. Lietuvos verslininkai ir Vyriausybės atstovai sako, kad griežtesnėmis taisyklėmis vežėjams Vakarų europiečiai siekia juos išstumti iš rinkos.
Vežėjų asociacija „Linava“ teigia, kad dėl Mobilumo paketo Lietuvos transporto sektorius patirs didžiulių nuostolių, jie labiausiai paveiks smulkias įmones, be darbo gali likti beveik 35 tūkst. sektoriuje dirbančių asmenų. Vakarų europiečiai teigia, kad griežtesnės taisyklės užkirs kelią piktnaudžiauti ir pagerins darbuotojų padėtį. Tokios šalys kaip Prancūzija ir Vokietija teigia, kad Rytų europiečiai nesąžiningai konkuruoja pigia darbo jėga, ir vadina tai „socialiniu dempingu“.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.
