Vyriausybė trečiadienį patvirtino naujo kompensacinio fondo kūrimą. Juo galės pasinaudoti tie keliautojai, kurie patirs nuostolių dėl kelionių organizatorių nemokumo. Tiesa, patys kelionių organizatoriai šią idėją vertina neigiamai, kadangi rezervą, kurio dydis 4 mln. eurų, ketinama surinkti jų lėšomis.

Ministrų kabinetas palaikė Ūkio ministerijos siūlymą suformuoti fondą, kuris būtų naudojamas, jei nepakaktų kelionių organizatorių turimų draudimo sutarčių. „Jeigu planavote ar planuojate keliauti ir kelionės metu ar iki kelionės atsitinka taip, kad organizatorius tapo nemokus, prasidėjo procesai dėl įmonės bankroto ar likvidavimo ir ji nebeturi finansinių pajėgumų grąžinti jums pinigus už kelionę, tuomet atsiranda kelionių garantijų sąskaita, kuri 100 proc. garantuotų galimus netekimus“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius. Kelionių organizatoriai kiekvieno ketvirčio pabaigoje į fondą turės mokėti iki 1 proc. kelionės kainos. Ūkio viceministras Ramūnas Burokas BNS antradienį teigė, kad fondo dydis galėtų siekti 4 mln. eurų. Sukaupus šią sumą, kelionių organizatoriai neturėtų mokėti įmokų, o esant poreikiui ir panaudojus fondo lėšas, prievolė susimokėti vėl grįžtų. Šiuo metu, jei kelionių organizatorius tampa nemokus, turistų patirti nuostoliai dengiami iš valstybės biudžeto.

Susiginčijo, ar tai bus mokestis

Svarstant šį klausimą, Vyriausybės posėdyje kilo diskusija, ar kelionių organizatorių įmoka gali būti laikoma mokesčiu. Vyriausybės teisės grupės vyriausiasis patarėjas Rimvydas Pilibaitis teigė, kad įmoką prilyginus mokesčiui, reikėtų papildomo teisinio reglamentavimo. „Pavyzdžiui, turime įmokas į Garantinį fondą, skirtą ne valstybės, bet darbuotojų naudai darbdavių finansinių problemų atveju. Įmokos į šį fondą yra įtvirtintos Mokesčių administravimo įstatyme tarp pagrindinių mokesčių. Jei šią (kelionių organizatorių – BNS) privalomą įmoką laikytume mokesčiu, tai pagal Konstitucinio Teismo praktiką konkretų dydį turėtų nustatyti ne Vyriausybė“, – kalbėjo R.Pilibaitis. Finansų ministras Vilius Šapoka paprašė Ūkio ministerijos pakoreguoti projektą ir jame aiškiai apibrėžti, kad įmokas moka kelionių organizatoriai, o fondą administruotų ir su tuo susijusias išlaidas mokėtų Vyriausybės įgaliota institucija. Ministro teigimu, tai padėtų išvengti painiavos dėl įmokos priskyrimo mokesčiui. Savo nuomonę išsakė ir Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. „Kada mokėjimas yra mokestis, kada ne, yra viena didžiausių painiavų. Mokėjimas valstybei yra mokestis tada, kai negauti kažko mainais. Pavyzdžiui, GPM (gyventojų pajamų mokestis – BNS) yra mokestis, nes eina į bendrą „katilą“, o ką gausi, nėra aišku. Mokėjimai „Sodrai“ yra mokesčiai, nes yra bendras „katilas“, bet neaišku, ką gausi. Ryšys tarp to, ką sumoki ir ką gausi, yra išblukęs. (...) Dabar draudimo įmokos nėra mokesčiai šia prasme, nes tu draudiesi ir gauni konkrečią paslaugą atgal“, – trečiadienį Vyriausybės posėdyje kalbėjo R.Kuodis. Diskusiją apibendrinęs premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad šįkart jis „linkęs pasikliauti finansininkais ir ekonomistais“.

Organizatoriai idėjos nepalaiko

Didieji šalies kelionių organizatoriai teigia nepritariantys idėjai jų įmokomis sukaupti specialų fondą galimiems turistų nuostoliams dengti. „Jau dabar esame apdraudę kiekvieną iš mūsų klientų gaunamą eurą. Bet jei reikės dar draustis – taip padarysime, bet individualiai, o ne kolektyviai. Pastaruoju atveju, tai praktiškai būtų tas pats, jei kiekvienas klientas mokėtų į vieną sąskaitą dalį pinigų nuo savo kelionės. Kas norės mokėti už kitus?“, – BNS atsiųstame komentare teigė „Novaturo“ teisininkė Gražina Noreikė. Jos teigimu, kolektyvinės apsaugos priemonė nesuveikė, kai Portugalijos bendrovė „Qualispresenca“, organizavusi keliones į Madeirą bei Azorų salas, atšaukė skrydžius, o Lietuvos turistai neatgavo savo lėšų. Portugalijoje veikia kelionių organizatorių garantinis fondas, tačiau, pasak G.Noreikės, Lietuvos piliečių prašymai padengti nuostolius buvo atmesti. „Įstatymo projekte nėra numatyti kriterijai, kuriais turėtų pasižymėti prie fondo prisijungiantys kelionių organizatoriai. Įvykus galimam kelionių organizatoriaus nemokumo atvejui, tai galėtų sąlygoti dvigubą ar net dar didesnį sąžiningai veikiančių išvykstamojo turizmo kelionių organizatorių apmokestinimą privalomomis įmokomis į fondą, taip nepagrįstai padidinat administracinę naštą išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriams“, – sako „Novaturo“ teisininkė. Kelionių organizatorės „Tez Tour“ advokatas Edmundas Rusinas BNS teigė, kad garantinis fondas yra perteklinis, nes šiuo metu galiojanti prievolių užtikrinimo sistema veikia tinkamai ir pakankamai apsaugo turistų interesus. „Įtvirtinus papildomą užtikrinimo priemonę, jos našta apsunkins galutinį vartotoją – turistą, dėl ko kelionės gali brangti, be to, nauja tvarka akivaizdžiai gali pasinaudoti nesąžiningi kelionių organizatoriai, kurių galimai nesąžiningi ir nepamatuoti veiksmai bus garantuojami į specialią sąskaitą surinktais piniginiais įnašais“, – BNS atsiųstame komentare teigė E.Rusinas. Fondo suformavimui BNS anksčiau teigė nepritarianti ir Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė, kelionių agentūros „Estravel Vilnius“ vadovė Žydrė Gavelienė. Jos manymu, vietoje to turėtų būti bendradarbiaujama su draudikais ir sukurtas kelionių draudimas nuo įmonių bankroto. Sukurti specialų kelionių draudimo fondą pradėta svarstyti prieš kelerius metus, kai bankrutavo kelios kelionių organizatorės. Po bendrovių „Fresh Travel“, „Go Planet Travel“ ir „Voyage-Voyage“ turistų patirtiems nuostoliams kompensuoti iš valstybės biudžeto buvo skirta keli šimtai tūkstančių eurų. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.