ScanpixIšleista žinomo buvusio Ukrainos karinių pajėgų vyriausiojo vado generolo Valerijaus Zalužno knyga „Mano karas“. Jis rašo, kad, kai buvo jaunas, traukinio bendrakeleivė išpranašavo „baisų karą“, kuriam jis „vadovaus“. Tai pirmoji trilogijos dalis, kitos dvi dalys vadinsis „Mūsų karas“ ir „Jų karas“, rašo „Meduza“.
„Tai knyga apie mano karą. Pirmiausia apie karą su savo baimėmis, kurios neleidžia man nieko daryti. Antra, karas su žmonėmis, kurie neleidžia man pasiekti savo tikslo. Ir galiausiai – karas su aplinkybėmis, kurios tampa gyvenimo kliūtimis“, – savo kūrinį pristatė V. Zalužnas.
Knygoje daugiausia dėmesio skiriama prieškariniam V. Zalužno gyvenimo laikotarpiui. Apie 2022 m. Rusijos visa apimančią invaziją į Ukrainą generolas žada papasakoti kitose trilogijos dalyse, tačiau apie kai ką užsimena jau pirmojoje. Keli įdomūs faktai iš knygos:
1997 m. pavasarį, kai V. Zalužnas studijavo Odesos sausumos pajėgų institute, traukinio bendrakeleivė pasiūlė jam ir jo draugams kadetams išsiburti. Ji išpranašavo „baisų karą“ Ukrainoje, kuriame jis bus „svarbiausias“. Pasak V. Zalužno, jis prisiminė šį įvykį 2022 m. vasario pabaigoje „slegiamas nenugalimos atsakomybės naštos ir baisių minčių“.
„Ne, aš nebijojau to, kas vyksta, aš bijojau prarasti jėgas visa tai ištverti“, – rašo jis.
Po SSRS žlugimo Ukrainos kariuomenės būklė ilgą laiką išliko apgailėtina. Pavyzdžiui, dešimtojo dešimtmečio pabaigoje V. Zalužnas kurį laiką negavo atlyginimo, o jo šeima kliaudavosi tik karininko daviniu. Tačiau blogiausia, pasak būsimojo Ukrainos vyriausiojo vado, buvo 2011 m. Jo vadovaujama 51-oji atskiroji mechanizuotoji brigada per dvejus metus buvo sumažinta beveik perpus. Degalų mėnesiui buvo skirta 20 litrų. Reformos kariuomenėje prasidėjo tik po Krymo aneksijos ir kovų Donbase pradžios.
2015 m. „B sektoriuje“, kuris apėmė teritoriją netoli Donecko, lankėsi „antrasis žmogus valstybėje“ ir piktinosi, „kodėl tranšėjose tokia netvarka“.
„Nežinojau, ką atsakyti žmogui, kuris niekada nėra buvęs mūšyje, tranšėjoje. Nežinojau, kaip paaiškinti, kas yra karas“, – prisimena V. Zalužnas, vadovavęs „B sektoriui“. Jis mintyse pasiuntė kuo toliau „antrąjį žmogų valstybėje“ (jo pavardė knygoje neminima; galbūt tai buvo tuometis Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksandras Turčynovas).
2021 m. gegužę V. Zalužnas sužinojo, kad bus paskirtas Ukrainos karinių pajėgų vyriausiuoju vadu. Pas jį apsilankė draugas (vėlgi be pavardės) ir papasakojo, kad kariuomenės vadovybėje planuojami pokyčiai. V. Zalužnas atsakė, kad tai nestebina – „visi žino apie krizę kariuomenėje“. Pasak jo, jis pats tuo metu „jau matė save, deja, ne kariuomenėje“, tačiau minimas draugas pasakė, kad vadovavimą Generaliniam štabui ketinama perduoti būtent jam. Ir jis sutiko vadovauti.
2021 m. jau „kvepėjo“ dideliu karu, rašo V. Zalužnas. Pasak jo, naujose pareigose jį pribloškė Ukrainos kariuomenės nepasirengimas atremti atakas keliomis kryptimis. Kariuomenei trūko ginkluotės ir įrangos, tačiau didžiausia tragedija, pasak generolo, buvo priešraketinės gynybos sistemos silpnumas, kuris „krypo link absoliutaus nulio“.
2023 m. kontrpuolimas sukėlė Ukrainos santykių su partneriais krizę. V. Zalužnas nervinosi dėl silpno kariuomenės aprūpinimo ir „atkaklaus stūmimo į priekį“. Tuo metu laikraštis „The Washington Post“ gavo informacijos apie Ukrainos karių mokymus NATO poligonuose. Ukrainos gynybos ministerija siekė, kad šie duomenys nebūtų nutekinti, ir pažadėjo laikraščiui interviu su V. Zalužnu, jei šie duomenys nebus paskelbti. Ir jis pasinaudojo interviu, kad pareikštų, jog kontrpuolimas „nebuvo šou“.
V. Zalužnas rašo, kad konfliktas su šalies politine vadovybe prasidėjo nuo vieno asmens paskyrimo į tam tikrą kariuomenės struktūrą: „Mano asmeniniai santykiai su šalies vadovybe blogėjo diena iš dienos. Paskyrimas [šio žmogaus] neatsižvelgiant į mano nuomonę, mano ir Generalinio štabo, švelniai tariant, opoziciją mūsų vadovybei nieko gero nežadėjo.“
Leidykla teigia, kad V. Zalužnas knygą parašė „sunkiais karo mėnesiais“, kai jį kankino nemiga dėl streso. Pasak paties buvusio vyriausiojo vado, prie rankraščio jis sėdo 2023 m. kovą, prieš pat Ukrainos kontrpuolimą Pietų Ukrainoje, kuris vyko jam vadovaujant ir galiausiai žlugo.
Susidomėjimą knyga skatina tai, kad V. Zalužnas pirmauja pagal ukrainiečių pasitikėjimo reitingus, kuriuose lenkia Volodymyrą Zelenskį. Tačiau jis beveik nekalba su žiniasklaida ir, jo paties žodžiais tariant, neketina eiti į politiką.
