ScanpixKonservatyvių pažiūrų Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sekmadienį itin maža balsų persvara įveikė liberalių pažiūrų Varšuvos merą ir užsitikrino antrąją kadenciją, rodo pirmadienį paskelbti beveik galutiniai oficialūs rezultatai.
Per sekmadienį vykusį prezidento rinkimų antrąjį ratą A. Duda laimėjo surinkęs 51,21 proc. balsų, o jo varžovas Rafalas Trzaskowskis, opozicinės partijos „Pilietinės platforma“ (PO) kandidatas, gavo 48,79 proc. balsų, pranešė Valstybinė rinkimų komisija, suskaičiavus balsalapius 99,7 proc. apylinkių.
Vis dėlto galutiniai rezultatai galėtų šiek tiek skirtis.
Pasak valstybinės rinkimų komisijos pirmininko Sylwesterio Marciniako, dar negauti duomenys iš penkių Lenkijos ir devynių užsienio (Briuselio, Londono ir Mančesterio) apylinkių.
Jei bus patvirtinti preliminarūs rezultatai, šie rinkimai baigsis vienu mažiausių skirtumų per visą Lenkijos istoriją, o tai atspindėtų didelį susiskaldymą šioje Europos Sąjungos valstybėje.
Sekmadienį įvykęs balsavimas turėjo būti surengtas dar gegužės mėnesį, tačiau buvo atidėtas dėl rimtų politinių nesusitarimų.
Rinkimai vainikavo karčią kampaniją, kurioje vyravo kultūros klausimai, o vyriausybė, valstybinė žiniasklaida ir įtakinga Katalikų Bažnyčia vieningai rėmė A. Dudą.
Valdančiosios dešiniosios partijos „Teisė ir teisingumas“ partijos palaikomas A. Duda agitavo už tradicines vertybes ir socialines išlaidas, siekdamas antros penkerių metų kadencijos šioje daugiausia katalikiškoje valstybėje.
Pastarosiomis savaitėmis suintensyvėjus lenktynėms, jis pakrypo dar labiau į dešinę, ieškodamas naujų rinkėjų. A. Duda ėmėsi prieš gėjus nukreiptos retorikos, smerkdamas LGBT teisių judėjimą kaip už komunizmą pavojingesnę „ideologiją“.
A. Dudos rinkimų kampanija, pasitelkdama senus antisemitinius tropus, taip pat teigė, kad R. Trzaskowskis „išduos“ lenkų šeimas žydų interesams.
Lenkijoje prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno didžiausia žydų bendruomenė Europoje, bet per Holokaustą daugumą jos narių išžudė naciai.
„Lenkija skilusi pusiau“
Vyriausybei gresia didelių iššūkių dėl koronaviruso pandemijos, kurios padariniai stumia Lenkiją į recesiją – pirmąją šaliai nuo komunistinio režimo griūties prieš tris dešimtmečius.
A. Duda pažadėjo apsaugoti labai populiarias socialinių išmokų programas, įvestas PiS vyriausybės.
„Lenkija yra skilusi pusiau“, – sakė Varšuvos technologijų universiteto Verslo mokyklose profesorius Witoldas Orlowskis. Jis prognozavo, kad šalies laukia „labai sunkus laikotarpis“.
„Viena vertus, net ir ši menka pergalė yra PiS sėkmės, leisianti jai toliau valdyti – bent jau techniškai, – aiškino jis. – Kita vertus, socialinė ir ekonominė padėtis blogės, o rinkėjai didžiąja dalimi kaltins PiS.“
Komentuodami padėtį užsienio politikos fronte ekspertai sako, kad A. Dudos glaudūs ryšiai su JAV prezidentu Donaldu Trumpu gali atsigręžti kitu galu, jeigu Amerikos lyderis nebūtų perrinktas ateinantį lapkritį.
Per rinkimus A. Duda buvo ypač tvirtai palaikomas kaimiškose vietovėse ir miesteliuose, taip pat rytinėje šalies dalyje. R. Trzaskowskiui geriau sekėsi didžiuosiuose miestuose ir vakarų regionuose, besiribojančiuose su Vokietija.
„Šių rinkimų rezultatai – pusiau pasidalijusi Lenkija, kurios ateitis ne itin rožinė, nes bus sunku sumažinti susiskaldymą ir atkurti ryšį tarp abiejų pusių“, – naujienų agentūrai AFP sakė analitikas Kazimierzas Kikas.
L. Linkevičius tikisi išsaugoti bendradarbiavimą
Lietuva tikisi po Lenkijos prezidento rinkimų išsaugoti pasiektą bendradarbiavimo intensyvumą ir kokybę, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
„Mums reikėtų palūkėti oficialių rezultatų su išvadomis, sveikinimais, matome, kad vyko labai įtempta kova, bet mes jau sakėme ir anksčiau – kas bebūtų išrinktas Lenkijos prezidentu, labai tikimės išlaikyti ir kontaktų lygį, intensyvumą, kuris pasiektas, ir kokybę, nes tai labai svarbu mūsų abiejų šalių nacionaliniams interesams“, – BNS pirmadienį sakė L. Linkevičius.
„Mes gerbsime bet kurį sprendimą, mums palanku yra tai, kad būtų išsaugota, kas dabar sukurta. Aš kalbu ne tik apie intensyvumą kontaktų, bet ir apie strateginius projektus, pavyzdžiui, kalbant apie gynybą ir saugumą, NATO kontekste esame vienam segmente Baltijos šalys ir Lenkija. Tiesiog privalome išsaugoti visa tai, nes kas dvišaliu pagrindu vykta, svarbu mus visiems“, – komentuodamas rinkimų kaimyninėje šalyje rezultatus sakė L. Linkevičius.
Pasak jo, tolesnį bendradarbiavimą planuojama aptarti iškart – dar šią savaitę premjeras Saulius Skvernelis su keliais ministrais vyksta į Lenkiją minėti Žalgirio mūšio 610-ųjų metinių, kartu planuojami ir dvišaliai susitikimai, į šalį kaimynę numatytas ir prezidento Gitano Nausėdos vizitas.
Santykiai su ES liks įtempti
A. Dudai antrą kartą laimėjus rinkimus, Lenkijos ir ES santykiai liks įtempti, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Pasak jo, Lietuvos ir Lenkijos santykiuose nieko naujo tikėtis nereikėtų.
„Šių rinkimų rezultatas turi daugiau įtakos ne Lietuvos-Lenkijos santykiams, bet Lenkijos ir ES santykiams. Ne paslaptis, kad pastarąjį penkmetį Lenkijos ir ES santykiai buvo labai įtempti, nesutariama dėl įvairų aspektų, buvo pradėti įvairūs tyrimai dėl teisės viršenybės, dėl žiniasklaidos laisvės Lenkijoje, tai tikėtina, kad šiame fronte nieko labai nepasikeis“, – BNS sakė banko „Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis.
„Nelabai geras status quo yra išsaugomas ir toliau turbūt matysime sunkiau įgyvendinamus bendrus ES sutarimus ir projektus, derybų procesai gali būti sudėtingesni“, – pridūrė jis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
