ScanpixNuo tada, kai Lenkija paskelbė savo tikslą parengti kiekvieną suaugusį vyrą karui, Lenkijos paso turėtojo statusas tapo kitoks – ne išimtis ir Holivudo žvaigždės statusas, rašo Politico.eu.
„Tikrai nėra ko bijoti!“ – Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas erzino JAV aktorių Jesse Eisenbergą vaizdo įraše. 41 metų J. Eisenbergui anksčiau šį mėnesį buvo suteikta Lenkijos pilietybė už vaidmenį „Oskarui“ nominuotoje dramoje „Tikras skausmas“ apie atsiskyrusius žydų pusbrolius, vėl susibūrusius į kelionę po šalį Holokausto tema.
Praėjus kelioms dienoms po to, kai J. Eisenbergas gavo pilietybę, D. Tuskas atskleidė didžiulius karinės ekspansijos planus.
„Mes suteiksime jums tokį apmokymą, kad tiktų naujasis Džeimso Bondo vaidmuo? Jis bus tavo!“ – sakė D. Tuskas. Lenkijos premjeras pabrėžė, kad šie mokymai yra savanoriški.
Lenkija beveik du šimtmečius praleido kaip Maskvos kolonija ir išsaugojo giliai įsišaknijusį karingumą šios šalies atžvilgiu. Visa apimanti Rusijos invazija į Ukrainą 2022 m. šį nerimą dar labiau padidino. Dabar Lenkija yra daugiausia gynybai išleidžianti šalis NATO – 4,7 proc. BVP, turi didžiausią ES kariuomenę ir išleidžia milijardus eurų reaktyviniams lėktuvams, raketoms, tankams, artilerijai ir kt. Pafrontės valstybė ruošia savo gyventojus karui.
Jei kiltų plataus masto konfliktas, Lenkija neturi tokio strateginio gylio kaip kai kurios kitos Europos šalys, Politico.eu sakė Lenkijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas generolas Wiesławas Kukuła: „Esame Rusijos Federacijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos kaimynai, todėl tarp mūsų ir jų nėra buferio, o pasirengti ir reaguoti turime nedaug laiko.“
Lenkija planuoja daugiau nei dvigubai padidinti savo kariuomenę, iki pusės milijono karių, ir apmokyti milijonus rezervininkų, anksčiau kovą sakė D. Tuskas parlamentui. Jis pridūrė, kad mokymai bus savanoriški, taip norėdamas atsverti nuogąstavimus dėl grįžimo prie itin nepopuliarios šaukimo į kariuomenę politikos, kuri šalyje baigėsi 2008 m.
Pasak Politico.eu, Lenkijai, dideles pajamas gaunančiai šaliai, kurios ekonomikos augimo tempai yra vieni didžiausių ES, perėjimas prie kovinės parengties reikš mąstysenos pokyčius, ir daugelis jos piliečių nekantrauja pradėti mokymus.
„Tikrai noriu pereiti mokymus, ir, jei reikės, neapykantos Vladimirui Putinui skatinamas, noriu ginti savo namus, šaudyti į juos ir paversti jų gyvenimą pragaru, – sakė 37 metų žiniasklaidos prodiuseris iš Varšuvos Marekas. – Noriu apginti viską, dėl ko dirbau, viską, ką sukūriau. Šioje šalyje aš užsitarnavau savo namus, savo vietą, savo saugią erdvę, ir joks rusų šunsnukis to iš manęs neatims. Jie gali dulkintis ten, iš kur atvyko.“
Lenkijos kariuomenė vis dar derina detales, ir tikimasi, kad iki kovo pabaigos pasiūlys planą, sakė W. Kukuła. Tikimasi, kad netrukus po to bus pradėtas teisėkūros darbas. Valdžios institucijos planuoja įgyvendinti trumpalaikes karinio mokymo programas, skirtas patirties neturintiems civiliams, pranešė laikraštis „Rzeczpospolita“. Šiuose greituosiuose kursuose, trunkančiuose vos kelias dienas, dalyviai bus supažindinami su civilinės saugos pagrindais, pirmąja pagalba ir pasirinktais kariniais įgūdžiais.
Asmenims, turintiems ankstesnį karinį pasirengimą, vyriausybė siūlo tikslinius kvalifikacijos kėlimo kursus, skirtus specializuotiems įgūdžiams tobulinti, įskaitant šaunamųjų ginklų, kovinės medicinos ir sausumos navigacijos įgūdžius. Civiliai asmenys, norintys išsamesnio pasirengimo, gali registruotis į mėnesio trukmės mokymo programą, kurią galima lankyti tiek asmeniškai, tiek internetu.
„Pirmasis [mokymo programos] tikslas – pagerinti rezervininkų prieinamumą ir kokybę, – sakė W. Kukuła. – Šiuo metu kariuomenėje yra daug rezervininkų, tačiau jų amžiaus vidurkis jau siekia apie 45 metus. Jei konfliktas ir spaudimas Lenkijai tęsis ilgesnį laiką, gerai apmokyti rezervininkų ištekliai bus būtini siekiant užtikrinti, kad jie galėtų veikti kartu su profesionaliais kariais ir teritorinės gynybos pajėgomis.“
Pasak jo, pagal pirminį planą iki 2026 m. pabaigos planuojama parengti 100 tūkst. žmonių.
„Antrasis tikslas dar svarbesnis – turime paruošti visuomenę krizės padariniams, net jei ne visi pereis karinius mokymus“, – pridūrė jis.
Tačiau laikas gali būti ne Lenkijos pusėje, perspėja kai kurie aukšto rango kariškiai.
„[Rusai] užnugaryje kuria didžiulę kariuomenę. Jei taika nebus pasiekta ir NATO toliau skils, Rusija užpuls Baltijos šalis, – sakė buvęs Lenkijos kariuomenės generalinio štabo viršininko pavaduotojas generolas Leonas Komornickis. – Tai gali įvykti šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje. Invazija yra jų plano dalis.“
Buvęs Lenkijos raketinių, raketinių ir artilerijos sausumos pajėgų vadas Jaroslawas Kraszewskis radijui „Radio Zet“ sakė, kad D. Tusko planas yra per mažas ir per vėlyvas: „Apmokyti 100 000 žmonių per metus? Per mažai. Turėtume sugrąžinti šaukimą į kariuomenę. Mes perėjome prie vartotojiško gyvenimo būdo, demokratijos džiaugsmų, be jokių problemų keliaujame po pasaulį, tačiau pamiršome, kad kiekvienas iš mūsų turėtų turėti bazinių žinių šioje srityje.“
Politico.eu pabrėžia, kad apklausos rodo, jog ši idėja turi tam tikrą visuomenės palaikymą, tačiau jis toli gražu nėra didžiulis. Vienos apklausos duomenimis, daugiau nei pusė lenkų pritaria šiai iniciatyvai, o 39 proc. teigė, kad norėtų joje dalyvauti. Kita apklausa parodė, kad maždaug du trečdaliai lenkų liktų šalyje, jei prasidėtų karas, o trečdalis bandytų bėgti.
Leidinio teigimu, atrodo, kad suaugusiųjų karinis mokymas yra tik dalis didesnės sistemos, kurią bando sukurti D. Tusko vyriausybė, tikėdamasi blogiausio iš Rusijos. Plečiama mokyklų programa, vadinama „ugdymu kartu su kariuomene“, o gimnazijos pamokose galbūt nuo rugsėjo taip pat bus civilinės gynybos komponentas.
„Jei būsime pasiruošę ir jei Rusija žinos, kad esame pasiruošę, tai bus reikšminga atgrasymo priemonė, – sakė W. Kukuła. – Mano nuomone, ji bus pakankamai stipri, kad Rusija, tai žinodama, net nepradėtų konflikto.“
