Lenkijos dešiniojo sparno vyriausybės nariai pasmerkė kraštutinių dešiniųjų metinių eitynių Varšuvoje lyderius, nesugebėjusius užkirsti kelio smurtui ir sužeidimams.
Trečiadienį įvykusią Nepriklausomybės dienos eiseną planuota surengti važiuojant automobiliais ir motociklais, kad būtų laikomasi dėl pandemijos paskelbtų socialinio atstumo priemonių. Tačiau prie eisenos prisidėjo agresyvi pėsčiomis atėjusi minia, kuri susirėmė su policija.
Buvo sužeisti 35 policininkai, kurių trys tebėra ligoninėje. Areštuoti 36 asmenys, ketvirtadienį sakė Varšuvos policijos atstovas Sylwesteris Marczakas, kuris nurodė, kad neramumuose dalyvavo žmonės iš visos Lenkijos.
Teigiama, kad viename bute dėl riaušininkų paleistos pirotechnikos priemonės kilo gaisras.
Kilus visuotiniam pasipiktinimui kai kurie vyriausybės politikai dėl smurto kaltino kraštutinių dešiniųjų organizatorius, leidusius žmonėms žygiuoti pėsčiomis ir net prisidėjusius prie jų.
„Tikrai liūdna, jog nepaisant organizatorių patikinimų... galiausiai pasirodė, kad ir jie eisenoje ėjo pėsti... To neturėjo būti“, – sakė prezidento Andrzejaus Dudos atstovas Blazejus Spychalskis.
Vicepremjeras Jaroslawas Gowinas paragino pateikti organizatoriams baudžiamuosius kaltinimus.
Varšuvos pareigūnai dėl pandemijos metu įvesto draudimo rinktis daugiau kaip penkiems žmonėms buvo uždraudę eitynes, kurias neteisėtomis buvo paskelbęs ir teismas.
Per kraštutinių dešiniųjų grupių organizuojamas didžiules Nepriklausomybės dienos eisenas anksčiau dažnai kildavo susirėmimų su kairiojo sparno grupėmis ir policija.
Lapkričio 11-osios valstybinė šventė yra skirta paminėti Lenkijos nepriklausomybės atkūrimą po Pirmojo pasaulinio karo. Vyriausybė paprastai skatina dalyvauti minėjimo renginiuose.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama