ScanpixLenkijos prezidentas Andrzejus Duda sekmadienį pažadėjo visapusiškai remti Ukrainos siekį įstoti į Europos Sąjungą, ragindamas gerbti tuos, kas „lieja savo kraują“ už Europą.
A. Dudos komentarai kontrastavo su abejojančių ES sunkiasvorių Prancūzijos ir Vokietijos perspėjimais, kad Ukrainos paraiška negali būti svarstoma skubos tvarka, nepaisant Rusijos invazijos.
Prancūzų Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as sekmadienį pareiškė, kad Ukrainai gali prireikti „15 ar 20 metų“, kad įstotų į bloką.
Kalbėdamas per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, A. Duda sakė, kad reikia gerbti ukrainiečius, kurie „lieja savo kraują“ už galimybę priklausyti Europai – „net jei padėtis sudėtinga, net jei yra abejonių“.
„Neabejoju, kad Europos Sąjunga padarys tokį gestą“, – pridūrė jis ir pabrėžė, kad sprendimas dėl kandidatės statuso suteikimo Ukrainai per birželio 23–24 dienomis vyksiantį Europos Vadovų Tarybos posėdį būtų „nepaprastai svarbus, visų pirma psichologiškai ir politiškai“.
Kreipdamasis į Ukrainos parlamentą Kyjive, A. Duda pažadėjo nenuleisti rankų, kol Ukraina lieka už bloko ribų. Pasak prezidento, Varšuvos pastangos gali nulemti sėkmingą karo draskomos šalies stojimą į ES.
Lenkija yra priėmusi daugiausiai ukrainiečių pabėgėlių ir yra svarbi Kyjivo rėmėja Europos Sąjungoje.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį pasmerkė kai kurių ES narių „antrarūšį elgesį“ su Kyjivu.
Jokių „įprastų reikalų“ su Rusija
A. Duda taip pat sakė, kad su Rusija nebeįmanoma turėtų įprastų reikalų po įtariamų masinių Ukrainos civilių gyventojų žudynių ir karo nusikaltimų, kuriais kaltinamos Maskvos pajėgos.
Šimtai civilių gyventojų kūnų buvo rasti rusų kariuomenės laikinai užimtuose miestuose netoli Kyjivo – pavyzdžiui, Bučoje ir Borodiankoje.
Pietrytinis Mariupolio uostamiestis virto griuvėsiais po kelias savaites trukusios Rusijos apsiausties. Ukrainos valdžios duomenimis, per šią apgultį žuvo mažiausiai 20 tūkst. civilių gyventojų.
„Po Bučos, Borodiankos, Mariupolio su Rusija nebegalima turėti įprastų reikalų“, – sekmadienį pareiškė A. Duda Ukrainos parlamente.
Jis yra pirmasis užsienio valstybės vadovas, kreipęsis į Ukrainos parlamentą nuo vasario 24-ąją prasidėjusio karo.
„Sąžiningas pasaulis negali grįžti prie įprastų santykių, pamiršti nusikaltimus, agresiją, pamintas pagrindines teises“, – pridūrė jis.
A. Duda apgailestavo, kad kai kurios Europos šalys dėl savo ekonominių interesų ar politinių ambicijų paprašė Ukrainos „priimti tam tikrus [Kremliaus] reikalavimus“.
Kalbėdamas dalyvaujant ukrainiečių prezidentui V. Zelenskiui, lenkų lyderis perspėjo, kad užleidus Maskvai net menkiausią dalį ukrainiečių teritorijos būtų suduotas „didelis smūgis“ Ukrainai ir Vakarų pasauliui.
„Tik Ukraina turi teisę spręsti dėl savo ateities... Negali būti derybų ar sprendimų, priimamų už Ukrainos nugaros“, – sakė A. Duda, girdamas šią valstybę už tai, kad ji gina Europą nuo „barbarų invazijos ir naujojo Rusijos imperializmo“.
V. Zelenskis savo ruožtu per „Instagram“ padėkojo A. Dudai už „vizitą, paramą ir tikrą draugystę“.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
