ScanpixLenkijoje suskaičiavus visus balsus nacionaliniuose rinkimuose, kuriuose dalyvavo daugiausiai rinkėjų nuo komunizmo žlugimo, antradienį buvo paskelbta, kad valdančioji partija surinko daugiausiai balsų, bet proeuropietiška opozicija turėtų laimėti daugumą parlamente.
Valstybinės rinkimų komisijos duomenimis, rinkimuose į Seimą – žemuosius parlamento rūmus – konservatyvioji „Teisė ir teisingumas“ (PiS) gavo 35,38 proc. balsų, opozicinė Pilietinė koalicija (KO) – 30,7 proc.
Toliau rikiuojasi opozicinės „Trečiasis kelias“ su 14,4 proc. balsų, „Naujoji kairė“ su 8,61 proc. balsų ir kraštutinių dešiniųjų „Konfederacija“, surinkusi 7,16 proc. balsų.
Nors PiS surinko daugiausiai balsų, Seime ji neturės daugumos.
Liberalios opozicijos atėjimas į valdžią būtų didžiulis politinis pokytis Lenkijoje – priešprieša PiS nacionalistinei, griežtai katalikiškai šalies vizijai.
Tokie rezultatai užbaigtų aštuonerius metus trukusį PiS valdymą, per kurį smarkiai pablogėjo santykiai su Europos Sąjunga, o pastarosiomis savaitėmis – ir su karo draskoma Ukraina.
Opozicija, vadovaujama buvusio Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko, sekmadienį įvykusius parlamento rinkimus vadino paskutine galimybe išsaugoti demokratiją.
„Tai niūrių laikų pabaiga“, – vėlai sekmadienį pareiškė D. Tuskas.
Tuo metu suskaičiavus balsus Senato rinkimuose iš visų rinkimų apylinkių, paaiškėjo, kad PiS rinkimų komitetas gavo daugiausiai balsų – 34,81 procento, rodo rinkimų komisijos paskelbti duomenys.
Tačiau daugumą aukštuosiuose parlamento rūmuose greičiausiai turės opozicinės „Senato pakto“ frakcijos – KO, „Trečiojo kelio“, kairiųjų, judėjimo „Taip! Lenkijai“ politikai – ir kandidatai, prisijungę prie frakcijos, bet kandidatavę nuo savo komitetų.
Kaip pažymi Lenkijos radijas, PiS Senate turėtų turėti 34 mandatus, o „Senato pakto“ atstovai – 66.
Remiantis Valstybinės rinkimų komisijos paskelbtais duomenimis, rinkėjų aktyvumas parlamento rinkimuose siekė daugiau nei 74 procentus.
Tą pačią dieną rengtas referendumas su klausimais apie migrantus, įskaitant ES migracijos reformą, pensinį amžių ir ekonomiką neįvyko dėl 50 proc. nesiekusio aktyvumo.
