ScanpixLenkijos valdančiajai dešiniojo sparno koalicijai penktadienį dėl prieštaringai vertinamo gyvūnų teisių įstatymo atsidūrus prie žlugimo slenksčio, lyderiai svarsto galimybes formuoti mažumos vyriausybę arba šaukti naujus rinkimus.
„Dabar įmanoma bet kokia galimybė: ir mažumos vyriausybė, ir pirmalaikiai rinkimai“, – šalies žiniasklaidai sakė partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vadovaujamos dešiniojo sparno vyriausybės atstovas Piotras Mulleris.
Įtakingas PiS politikas Marekas Suskis žengė dar toliau ir komercinei televizijai TVN24 pasakė, kad „koalicijos partneriai užbaigė koaliciją“, kai parlamente dėl gyvūnų teisių įstatymo balsavo ne taip, kaip jo partija.
„Šiandien turime mažumos vyriausybę“, – sakė jis ir pridūrė: „Mūsų buvę koalicijos partneriai turėtų rinktis daiktus.“
PiS atstovė naujienų svetainei „Onet“ sakė, kad „partijos lyderiai kitą savaitę susirinks spręsti vyriausybės ateities“.
Kiti eiliniai Lenkijos parlamento rinkimai turi vykti 2023 metais.
Lenkijos parlamentas penktadienį priėmė gyvūnų teisių įstatymą, kuris papiktino kailinių žvėrelių augintojus bei košerinių mėsos produktų gamintojus ir suskaldė valdantįjį dešiniojo sparno aljansą.
Trijų partijų valdančiosios koalicijos dvi jaunesniosios partnerės atsisakė balsuoti už įstatymą, tuo supykdydamos įstatymo projektą pateikusį įtakingą PiS lyderį Jaroslawą Kaczynskį.
Meile katėms garsėjantis J. Kaczynskis pagrasino pašalinti koalicijos partneres iš vyriausybės per planuojamą vyriausybės pertvarkymą ar net sušaukti pirmalaikius rinkimus.
Galima PiS mažumos vyriausybė kontroliuotų 197 iš 460 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose.
Kai kurie analitikai ir opozicijos politikai Varšuvoje sako, kad skambūs politiniai pareiškimai yra dalis PiS derybų su dviem mažesniosiomis koalicijos partnerėmis – 19 vietų parlamente turinčia „Solidaria Lenkija“ ir 18 vietų kontroliuojančia partija „Sutarimas“ – dėl vyriausybės pertvarkymo.
Įtampa pastarosiomis savaitėmis išaugo PiS pagrasinus perpus sumažinti šių dviejų partijų kontroliuojamų ministerijų skaičių.
Po ketvirtadienį prasidėjusios sesijos, parėmus liberaliai opozicijai, žemieji parlamento rūmai įstatymą penktadienį priėmė 356 balsais. 75 deputatai balsavo „prieš“, 18 susilaikė.
Įstatymu, kuriam dar turi pritarti Senatas, draudžiama veisti gyvūnus kailiams ir eksportuoti halalinę bei košerinę mėsą.
Lenkija, pasak aktyvistų, yra trečia kailių gamintoja pasaulyje po Kinijos ir Danijos, taip pat didelė košerinės mėsos eksportuotoja: tiekia ją Izraeliui bei žydų bendruomenėms Europoje.
Gyvūnų teisių gynėjų grupė „Otwarte Klatki“ nurodo, kad Lenkijoje yra maždaug 550 kailinių žvėrelių ūkių, kuriuose laikoma maždaug 5,2 mln. gyvūnų.
Įstatymas sulaukė kritikos šalies kaime, kuris yra svarbi PiS rinkėjų bazė, o laikraščio „Gazeta Wyborcza“ cituoti ekspertai sakė, kad ekonominis šio įstatymo poveikis būtų maždaug 1,6 mlrd. eurų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
