ScanpixTrys Lenkijos konservatyvią vyriausybę sudarančios partijos šeštadienį pasirašė naują koalicijos susitarimą, atmetusios nesutarimus, kuriuos sukėlė kova dėl valdžios.
Tačiau jie nepateikė jokios informacijos apie susitarimą ir neatsakė į žurnalistų klausimus, tad lieka neaišku, kaip po numatomo pertvarkymo atrodys ministrų kabinetas.
Vyresniosios koalicijos partnerės partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vadovas Jaroslawas Kaczynskis žurnalistams Varšuvoje sakė, kad jis ir dviejų jaunesnių partijų vadovai pasiekė susitarimą, kuris leis jiems likti valdžioje dar trejus metus iki kitų eilinių visuotinių rinkimų.
„Mūsų laukia treji metai iki kitų parlamento rinkimų“, – prieš pasirašydamas naująjį koalicijos susitarimą sakė J. Kaczynskis. Krizės metu PiS perspėjo, kad ji gali bandyti valdyti be jų kaip mažumos vyriausybė, ar net sušaukti pirmalaikius rinkimus. Tačiau šeštadienį J. Kaczynskis pareiškė: „Mūsų laukia gera ateitis.“
Jam antrino ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, kuris gali pasikliauti nedidele 235 vietų dauguma 460 narių turinčiuose žemuosiuose parlamento rūmuose. „Turime stabilią vyriausybę, turime stabilią parlamentinę daugumą, turime programą. Mes einame į kitą savo programos etapą, skirtą Lenkijos piliečių labui, Lenkijos labui“, – kalbėjo premjeras.
J. Kaczynskis pasirašė susitarimą su teisingumo ministru Zbigniewu Ziobro, griežtosios linijos šalininku, vadovaujančiu dešiniojo sparno partijai „Solidari Lenkija“, ir Jaroslawu Gowinu, nuosaikesnės politinės jėgos „Sutarimas“ lyderiu. Tebėra neaišku, ar įtakingas PiS lyderis oficialiai prisijungs prie vyriausybės. Apie tokį scenarijų, skirtą drausminti jaunesniuosius partnerius, užsiminė keli aukšto rango PiS nariai.
Lenkija išgyvena krizę, kilusią nedidelei Z. Ziobro partijai atsisakius paremti J. Kaczynskio pasiūlytą gyvūnų teisių įstatymą per parlamento balsavimą praėjusią savaitę. Pats įstatymo projektas laikomas ne tikrąja krizės priežastimi, o įtampos, kuri kaupėsi jau kuris laikas, apraiška. Krizė kilo PiS, „Solidariai Lenkijai“ ir „Sutarimui“ derantis dėl ministrų kabineto pertvarkos.
Įtampa paaštrėjo PiS pagrasinus perpus sumažinti jos partnerių kontroliuojamų ministerijų skaičių. Lenkijos politikos komentatoriai sako, kad 50 metų Z. Ziobro ir 52 metų M. Morawieckis varžosi dėl valdžios ir, galiausiai, Lenkijos politinės dešinės kontrolės, J. Kaczynskio erai einant į pabaigą.
Z. Ziobro taip pat laikomas figūra, stovinčia už daugelio kontroversiškiausių vyriausybės pastarųjų penkerių metų žingsnių, įskaitant teismines reformas, dėl kurių Varšuva yra surėmusi ietis su Europos Komisija, nerimaujančia, kad šie pakeitimai kenkia įstatymo viršenybės principui.
Valdžioje nuo 2015 metų esanti PiS per 2019-ųjų spalio rinkimus labiausiai taikėsi į rinkėjus skurdesniuose rajonuose ir daugiausia dėmesio skyrė šeimos vertybėms, įvesdama naują vaiko pašalpą, mokestinių lengvatų mažas pajamas gaunantiems gyventojams, taip pat padidindama pensijas ir minimalų atlyginimą.
Lenkijos faktiniu lyderiu laikomas J. Kaczynskis prieš rinkimus surengė itin poliarizuojančią kampaniją, per kurią užsipuolė seksualines mažumas ir atmetė Vakarų liberaliąsias vertybes. Jis sulaukė galingos Lenkijos Katalikų Bažnyčios, darančios didelę įtaką kaimiškųjų vietovių gyventojams, paramos.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
