Europos KomisijaLenkijos valdančiųjų pasiryžimas gegužę surengti šalies prezidento rinkimus organizuojant balsavimą paštu sukėlė nerimą ir pasipiktinimą: kritikai sako, kad šis planas kelia grėsmę tiek žmonių sveikatai, tiek šalies demokratijai.
Sveikatos specialistai sako, kad koronaviruso pandemijos metu balsuoti paštu yra daug saugiau negu eiti į rinkimų apylinkes. Tačiau mokslininkams tęsiant tyrimus, nuogąstaujama, kad išsiųstuose biuleteniuose gali būti išlikusių viruso pėdsakų, galinčių užkrėsti rinkėjus, pašto darbuotojus ir balsus skaičiuojančius rinkimų pareigūnus.
Artėjant gegužės 10-osios rinkimams, politinio nerimo šalyje yra dar daugiau nei nuogąstavimų dėl saugumo. Kritikai įtaria, kad valdantieji konservatoriai nenori atidėti prezidento rinkimų, nes jų kandidatas šiuo metu yra laikomas favoritu, tačiau po pandemijos kilusio ekonomikos nuosmukio metu galbūt prarastų rinkėjų paramą.
Lenkijos pagrindinės opozicinės partijos „Pilietinė platforma“ (PO) pirmininkas Borysas Budka sako, kad rengiant rinkimus rizikuojama „lenkų sveikata ir gyvybėmis“. Anot jo, „joks atsakingas asmuo nepareikalautų dalyvauti tokiuose rinkimuose“.
Valstybės institucijoms likus nebedaug laiko pasirengti, neaišku, ar visuotinis balsavimas paštu yra teisėtas ir kaip valdžia ketina surengti saugius rinkimus, nes maždaug 30 milijonų žmonių reikėtų pristatyti biuletenius, o po to juos vėl surinkti ir suskaičiuoti balsus.
Jei nė vienas kandidatas nesurinktų daugumos, jau ir taip apkrautam paštui ir rinkimų organizatoriams tektų po dviejų savaičių pakartoti procesą. Valstybinės rinkimų komisijos vadovė tviteryje rašė, kad gali kilti abejonių dėl paskubomis organizuotų rinkimų pagrįstumo.
Politinė aklavietė
„Pilietinė platforma“ ragina atidėti rinkimus metams. Viena iš frakcijų vyriausybėje pasiūlė pratęsti dabartinio prezidento Andrzejaus Dudos kadenciją dar dvejiems metams, bet neleisti jam kandidatuoti į valstybės vadovo postą 2022-aisiais.
Valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) sako, kad paskelbti rinkimų datą reikalauja Lenkijos konstitucija ir kad visuotinis balsavimas paštu nekeltų pavojaus nei demokratijai, nei žmonių sveikatai.
A. Duda ir PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis tvirtina, kad politiniai oponentai siekia atidėti prezidento rinkimus, nes žino, kad juos pralaimės.
„Žmonės tokiomis aplinkybėmis visada kaltina valdžios institucijas, – neseniai Lenkijos radijui sakė J. Kaczynskis. – Šiandien opozicija tikriausiai vertina savo galimybes kaip labai menkas, bet mano, kad po metų padėtis pasikeis.“
Opozicija teigia, kad surengti rinkimus taip, kaip planuojama, būtų nedemokratiška, nes A. Dudos varžovai gali organizuoti rinkimų kampanijas tik internetu, nes dėl karantino suvaržymų negali tiesiogiai susitikti su rinkėjais.
Opozicijos politikai pažymi, kad netgi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atidėjo referendumą dėl siūlomų konstitucinių pakeitimų, kurie leistų jam išlikti valdžioje iki 2036 metų, jei ir toliau laimėtų rinkimuose.
Jeigu balsavimas bus rengiamas gegužės 10-ąją, rinkimai prilygs „valstybės perversmui ne vien prieš mūsų demokratiją, bet ir prieš lenkų gyvybę ir sveikatą“, – šeštadienį paskelbtame vaizdo įraše laikraščiui „Fakt“ sakė opozicijos kandidatė Malgorzata Kidawa-Blonska.
„Šie rinkimai nebus demokratiniai, o rezultatas bus iš anksto nulemtas. Negalime dalyvauti šiame farse arba skatinti jame dalyvauti lenkus“, – kalbėjo ji.
„Rinkimai negali vykti gegužės 10-ąją“, – pabrėžė politikė.
Paklausta, ką mano apie prastėjančius savo populiarumo reitingus M. Kidawa-Blonska sakė, jog jie atspindi faktą, kad žmonės „nenori rinkimų dabar“.
Tuo metu buvusi PiS vyriausybės premjerė Beata Szydlo, dabar vadovaujanti A. Dudos kampanijai, sakė mananti, kad rinkimai turėtų vykti kaip suplanuota, „nes Lenkijai to reikia“.
Lenkijos žmonės „šiais sunkiais laikais privalo jausti, kad politinė padėtis yra stabili, o politikai turėtų rūpintis ekonomika, darbo vietomis ir kova su koronavirusu“, ji sakė laikraščiui „Gazeta Polska Codziennie“.
Tuo metu sveikatos apsaugos ministras Lukaszas Szumowskis (), turintis gydytojo kardiologo kvalifikaciją, penktadienį sakė, kad atidėti rinkimus iki 2022 metų būtų „vienintelė saugi išeitis“.
Tačiau tokiam žingsniui reikėtų pakeisti konstituciją, o opozicija griežtai su tuo nesutinka, ragindama verčiau įvesti šalyje nepaprastąją padėtį, nors tokiam žingsniui priešinasi valdantieji konservatoriai.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
