UnsplashINVL Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad dėl lėto Kinijos ekonomikos atsigavimo pirmojo 2023 metų ketvirčio metu, Vakarų valstybės išvengė papildomų infliacijos procesų ir kainų šuolių. Anot jos, nors buvo prognozuojama, kad po 2022 metų COVID-19 pandemijos Kinijos gamybos sektorius „atsibus smarkiai“, šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas rodo, kad kol kas atsigauna tik paslaugų sektorius.
„Visi su nerimu laukė Kinijos „atsibudimo“ po COVID-19 pandemijos. Dėl jos didelės įtakos prekių rinkomis buvo prisibijoma, kad energingas Kinijos grįžimas gali paskatinti dar vieną prekių kainų šuolį. Tačiau šis atsivėrimas pasirodė daug lėtesnis, nei tikėtasi, ką matome iš jos BVP dinamikos. Pirmojo ketvirčio Kinijos BVP augimą daugiausia lėmė paslaugos, o ne pramonės gamybos didėjimas ar statybų sektoriaus atsigavimas“, – trečiadienį konferencijoje „Baltic FinReg Summit '23“ teigė I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomistė priminė, kad Kinija – vienas iš pagrindinių pasaulio prekių gamintojų, tad jos gamybos sektoriaus atsigavimas reikštų išaugusią paklausą žaliavoms ir keltų jų kainas, kas būtų papildomu kuru infliaciniams procesams.
„Kadangi Kinija yra viena pagrindinių prekių importuotojų ir vartotojų, tad aktyvus jos gamybos sektoriaus atsigavimas ir spartesnis gaminimas padidintų žaliavų vartojimą ir iškreiptų prekių rinkų pusiausvyrą. Dabartinė stagnacija padeda stabilizuoti situaciją ir padeda išvengti papildomo kuro infliacijos procesams“, – sakė ji.
Taip pat, pasak I. Genytės-Pikčienės, šie faktoriai kartu su sulėtėjusiu Vakarų vartojimu suteikė laiko išspręsti dar nuo pasaulinės COVID-19 pandemijos užsilikusias logistikos grandinių problemas.
„Lėtas Kinijos „pabudimas“ ir vangi paklausa Vakarų ekonomikose padėjo subalansuoti logistikos grandines ir transporto kainas, kurios vis dar buvo veikiamos COVID-19 pandemijos periodo pasekmių“, – paminėjo ji.
