Meniu
Prenumerata

sekmadienis, lapkričio 27 d.


NEPRIKLAUSOMI RUSIJOS BALSAI
Liberalioji rusų radijo stotis „Echo Moskvy“ sugrįžta – naujus namus atrado Berlyne
BNS
Unsplash
Asociatyvi nuotrauka.

Netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą transliacijas sustabdžiusi liberali radijo stotis „Echo Moskvy“ (liet. „Maskvos aidas“) rado naujus namus Berlyne, iš kur atnaujino kovą su prezidento Vladimiro Putino propaganda.

Radijas „Echo Moskvy“, laikomas vienu paskutinių nepriklausomų balsų Rusijoje, kovo pradžioje turėjo stabdyti veiklą, Kremliui pradėjus vykdyti precedento neturintį susidorojimą su žiniasklaidos priemonėmis, netaikančiomis rusiškojo naratyvo apie karą, kurį Kremlius vadina „specialiąja karine operacija“.

Dėl griežtų apribojimų daugelis stoties darbuotojų išvyko iš Rusijos, įskaitant vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoją Maksimą Kurnikovą, kuris kartu su keliais buvusiais kolegomis pradėjo naują gyvenimą Vokietijos sostinėje.

Kiti patraukė į Latviją, Lietuvą ir Sakartvelą.

Nepaisant to, kad išsibarstė po Europą, „Echo Moskvy“ darbuotojams niekada nekilo mintis, kad galėtų tylėti apie karą Ukrainoje ar įvykius Rusijos viduje.

Anksčiau šį mėnesį M. Kurnikovas kartu su komanda iš naujo pradėjo savo transliacijas programėlėje, pavadintoje „Echo“.

„Ji veikia kaip radijas“, – naujienų agentūrai AFP pasakojo redaktoriaus pavaduotojas, teigdamas, kad ši programėlė greitai tapo vienu populiariausių Rusijoje.

Praėjus kelioms dienoms po programėlės pasirodymo, Rusijos valdžia bandė ją blokuoti, tačiau jų pastangos buvo sėkmingai atmestos, pridūrė 38 metų vyras.

Naujoji iniciatyva taip pat dalijasi turiniu, kurį kitose platformose kuria buvę „Echo Moskvy“ žurnalistai.

„Sujungėme visus savo komandos „YouTube“ kanalus“, – sakė M. Kurnikovas.

„Echo“ siekia tiesiogiai transliuoti nuo 10 iki 12 valandų per dieną, likusį laiką skiriant transliacijų pakartojimams.

Internetinė svetainė bei du „Telegram“ kanalai taip pat yra projekto dalis.

„Norime savo auditorijai pasiūlyti išsamų vaizdą apie tai, kas vyksta Rusijoje“, – komentavo iš gimtinės pabėgęs vyras.

Su „Echo“ šiuo metu dirba apie 20 žurnalistų, o artimiausiu metu tikimasi prie komandos prijungti dar apie 10 žmonių, sakė jis. Planuojama, kad didžioji komandos dalis galiausiai darbuosis iš Berlyno, biuruose ir studijoje, apmokėtuose aukomis.

Į Vokietiją, jau priėmusią apie milijoną ukrainiečių pabėgėlių, atvyksta daug gimtinę palikti nusprendusių Rusijos disidentų.

Vokietijos vyriausybė pažadėjo sušvelninti vizų išdavimo taisykles žurnalistams ir kitiems nuo politinio persekiojimo bėgantiems rusams.

Rusų balsai

Berlyne gyvenantis vokiečių rašytojas Vladimiras Kamineris, gimęs Maskvoje, buvo viena iš „Echo“ sugrįžimo varomųjų jėgų. Jis glaudžiai bendradarbiavo su M. Kurnikovu, kad projektas būtų įgyvendintas.

„Maniau, kad būtų nuostabu, jei kas nors kreiptųsi į rusus iš Europos“, – sakė 55 metų vyras ir pasmerkė „žodžiais nenusakomą valstybinę propagandą“, kurią Maskva pasitelkė vasario 24 dieną pradėjusi invaziją į Ukrainą.

Taip pat bus pateikiama įžvalgų ir iš Rusijos vidaus. Radijo stoties vyriausiasis redaktorius veteranas Aleksejus Venediktovas, esantis kartu su „Echo Moskvy“ nuo pat jos įkūrimo 1990 metais, liko savo šalyje ir taip pat yra naujojo projekto dalis.

„Mums svarbiausia, kad mes vis dar turime balsų Rusijos viduje“, – pareiškė M. Kurnikovas.

Jis taip pat bendradarbiauja su geriausiai parduodamu Vokietijos laikraščiu „Bild“, teikdamas naujienas ir dalindamas komentarus jo televizijos kanalui bei leidinio valdomiems socialinės žiniasklaidos kanalams rusų kalba.

Rizikos grįžus

Prieš karą Rusijos televizijoje, laikraščiuose ir internete vis dar netrūko įvairovės, nors pastaraisiais metais buvo primestos vis labiau ribojančios sąlygos.

Tačiau po vasario 24 dieną pradėto karo įvestos naujos drakoniškos taisyklės, teisiškai uždraudusios vadinti karinius Rusijos veiksmus „invazija“ arba skleisti apie tai „netikras“ naujienas.

Visa tai pakeitė informacinį kraštovaizdį ir leido valstybės kontroliuojamai žiniasklaidai dominuoti.

Televizijos kanalas „Dožd“ (liet. „Lietus“), kaip ir „Echo Moskvy“ laikomas nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos ramsčiu, buvo uždarytas, o prieiga prie daugybės opoziciją remiančių naujienų svetainių buvo užblokuota.

Vasarą „Dožd“ gavo Latvijos nacionalinės elektroninės žiniasklaidos tarybos licenciją transliuoti.

Žymiausias nepriklausomas šalies laikraštis „Novaja gazeta“, kurio vyriausiasis redaktorius pernai tapo vienu iš Nobelio taikos premijos laimėtojų, neatlaikius didėjančio spaudimo namuose įkūrė redakciją Rygoje.

Pats M. Kurnikovas artimiausiu metu grįžti į Rusiją neketina. Jis viešai kritikavo Rusijos sukeltą karą, o toje šalyje tai yra nusikaltimas, už kurį baudžiama kalėjimu.

Kaip atsargos karininkas, vyras taip pat rizikuotų būti mobilizuotas – jam tektų dalyvauti kare, kuriam aršiai priešinasi.

2022 10 21 09:18
Spausdinti