The EconomistLotynų Amerikoje ilgai dominavo kairiosios partijos. Per šio amžiaus pradžios žaliavų bumą viena po kitos regione atėjusios kairiosios vyriausybės pramintos „rožine potvynio banga“ dėl steitistinės politikos ir socialinių išmokų, padidėjusių staiga pasipylus pinigams. Bet po to kilo „mėlynoji potvynio banga“, praėjusiame dešimtmetyje vėl atėjus dešiniesiems, pavyzdžiui, Mauricio Macri Argentinoje ir Jairui Bolsonaro Brazilijoje.
Prasidedant 2023 m. atrodė, kad išaušo nauja progresyvios politikos era, nes dvylikai iš devyniolikos šalių vadovavo kairiosios vyriausybės. Tokioms šalims teko net 92 proc. regiono gyventojų ir 90 proc. BVP. Bet 2024-ieji gali būti metai, kai pradės nykti senasis pasiskirstymas tarp kairės ir dešinės. Politika regione taps daug sudėtingesnė.
Mūsų prenumeratos puslapyje prenumeratoriai.lt Jūs galite įsigyti spausdintą žurnalą „Pasaulis 2024“, kurį nedelsiant išsiųsime nurodytu adresu. Portale IQ.lt bus publikuojama didžioji dalis šio žurnalo tekstų ir jie bus prieinami įsigijus IQ.lt Premium turinio prenumeratą.
Pirma priežastis – Argentinoje iškilęs Javieras Milei. Radikalusis libertaras, save vadinantis „anarchokapitalistu“, lapkričio 19-ąją antrame prezidento rinkimų ture susirėmė su ekonomikos ministru Sergio Massa ir nugalėjo. J. Milei yra pirmas atvirai libertariškų pažiūrų prezidentas Lotynų Amerikoje (o ir pasaulyje). Jis iškilo labai staiga, sugriovė Argentinoje nusistovėjusią tvarką, kur nuo seno vyrauja kairysis peronistų judėjimo populizmas, nes išpopuliarino laisvosios rinkos idėjas. Daug patrauklumo J. Milei prideda tai, kad jis nepriklauso tradiciniam ratui – ekonomistas ir buvęs TV žinovas į Argentinos Kongresą pateko tik 2021 m.
