Švedija ketvirtadienį paskelbė nuo ateinančios vasaros grąžinsianti privalomąją karinę tarnybą, reaguojant į pasaulinius saugumo iššūkius, įskaitant keliamus Rusijos.

„Vyriausybė nori stabilesnės personalo komplektavimo sistemos, taip pat padidinti savo karinius pajėgumus, nes saugumo padėtis pakito“, — naujienų agentūrai TT sakė Švedijos gynybos ministras Peteris Hultqvistas. Šios Skandinavijos šalies teritorijoje jokių ginkluotų konfliktų nebuvo du pastaruosius šimtmečius, o 2010 metais Stokholmas atsisakė privalomosios karinės tarnybos, kai buvo pripažinta, jog ji neatitinka šiuolaikinės kariuomenės poreikių. Švedijos mažumos vyriausybė ketvirtadienį turėtų pateikti parlamentui svarstyti įstatymo projektą, kuriuo numatoma, kad nuo ateinančios vasaros į kariuomenę galės būti šaukiami visi piliečiai, gimę po 1999 metų. Karinė tarnyba truks 11 mėnesių. Prognozuojama, kad parlamentas šį įstatymą priims pagal susitarimą tarp kairiosios vyriausybės ir centro dešiniosios opozicijos. Planuojama, kad nuo liepos 1 dienos apie 13 tūkst. jaunų švedų įtraukti į šauktinių sąrašus, bet tik apie 4 000 abiejų lyčių 18-mečių bus faktiškai atrinkti atlikti karinę tarnybą, priklausomai nuo motyvacijos ir įgūdžių. Šaukimas bus vykdomas kiekvienais metais nuo 2018 metų sausio 1 dienos. „Nauja saugumo padėtis taip pat yra tikrovė – iš dalies dėl Rusijos jėgos politikos, ilgą laiką nuvertintos ir menkintos“, — naujienų agentūrai AFP sakė Lundo universiteto saugumo ekspertas Wilhelmas Agrellas. Švedija nėra NATO narė, bet dalyvauja nuo 1994 metų vykdomoje „Partnerystės už taiką“ programoje, kuria siekiama plėtoti karinį bendradarbiavimą tarp Aljanso ir jam nepriklausančių šalių. Švedijos gynybos padėtis yra labai panaši į Suomijos, turinčios 1 340 km sieną su Rusija. Abi šios šalys sustiprino karinį bendradarbiavimą su JAV, padidėjus nerimui dėl suintensyvėjusios Rusijos karinės veiklos Šiaurės Europoje. Suomija pernai kaltino Maskvą pažeidus jos oro erdvę: per atskirus incidentus du Rusijos naikintuvai praskrido į pietus nuo pajūrio miesto Porvo. Šie incidentai taip pat sukėlė nerimą Švedijai. Tiek Švedijoje, tiek Suomijoje galimybė stoti į NATO ne kartą buvo svarstoma, bet Rusija griežtai pasisako prieš tokį žingsnį. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.