ScanpixBuvęs Jungtinių Valstijų viceprezidentas Mike'as Pence'as ketvirtadienį netikėtai apsilankė Ukrainoje, susitiko su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir apžiūrėjo karo draskomą šalį, kovojančią su Rusijos agresija.
M. Pence'as, kuris šį mėnesį pradėjo savo kampaniją dėl respublikonų kandidato į prezidentus nominacijos, griežtai kritikuoja Rusijos prezidento Vladimiro Putino invaziją į Ukrainą.
Jis ragina JAV teikti daugiau karinės pagalbos šaliai ir kritikuoja savo varžovus respublikonus, kurie abejoja nuolatine JAV pagalba, sakydamas, kad partijoje nėra vietos V. Putino apologetams, ir prieštaraudamas tiems, kurie nori, kad JAV vaidmuo pasaulio arenoje taptų ribotesnis.
Anot patarėjo, ketvirtadienį M. Pence'as Ukrainoje praleido maždaug 12 valandų. Jis sustojo Moščune, Bučoje ir Irpinėje, pranešė kartu su juo keliavusi televizija „NBC News“.
„Esu čia, nes svarbu, kad amerikiečiai suprastų, kokią pažangą padarėme ir kaip parama Ukrainos kariuomenei atitinka mūsų nacionalinius interesus, – teigė jis televizijai. – Tikrai tikiu, kad dabar, labiau nei bet kada anksčiau, mūsų šalyje reikia lyderių, kurie aiškiai išreikštų Amerikos lyderystės pasaulyje svarbą.“
Be susitikimo su V. Zelenskiu, M. Pence'ui buvo surengta keletas instruktažų, įskaitant vieną, kuriame Ukrainos pareigūnai informavo jį apie dabartinę saugumo padėtį šalyje. Jis taip pat buvo supažindintas su informacija apie įtarimus dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos, siekdami susilpninti Ukrainos ryžtą, vykdo rusai, kaltinami ukrainiečių vaikų grobimu, sakė patarėjas.
M. Pence'as taip pat dalyvavo atminimo ceremonijoje, skirtoje pagerbti ukrainiečius, žuvusius ginant Moščuną per Rusijos puolimą, ir apsilankė prie sugriauto Romanovo tilto, kur buvo supažindintas su civilių evakuacijos pastangomis.
M. Pence'as aplankė bažnyčią Bučoje, kur buvo aptikta masinė civilių kapavietė ir padėjo gėlių prie Ukrainos žuvusiųjų atminimo sienos šalia Kyjivo Šv. arkangelo Mykolo katedros.
Tai buvo antroji M. Pence'o kelionė į šį regioną. 2022 metų kovą jis iš anksto nepranešęs apsilankė Ukrainos pasienyje su Lenkija, kur kirto Ukrainos sieną ir padėjo pristatyti pagalbą nuo invazijos besigelbstintiems pabėgėliams.
Abi keliones organizavo tarptautinė krikščioniška humanitarinės pagalbos organizacija „Samariečių piniginė“.
M. Pence'o varžovai dėl nominacijos iš Respublikonų partijos kur kas mažiau linkę siekti aktyvesnio JAV dalyvavimo Ukrainoje, o tai rodo platesnį skepticizmą partijoje.
Vasarį tyrimų centro AP-NORC atlikta apklausa parodė, kad tik maždaug ketvirtadalis amerikiečių – 26 proc. – mano, kad JAV turėtų atlikti svarbų vaidmenį šiame konflikte, o 2022 metų kovą tokių buvo 40 procentų. Tarp respublikonų šis skaičius dar mažesnis – teigiančių, kad JAV turėtų atlikti didelį vaidmenį, sumažėjo iki 17 procentų.
Tiek buvęs prezidentas Donaldas Trumpas, tiek Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas, kuris taip pat siekia respublikonų nominacijos prezidento rinkimams, yra sakę, kad Ukrainos gynyba nėra gyvybiškai svarbus JAV nacionalinio saugumo interesas.
D. Trumpas yra pabrėžęs humanitarinę karo kainą ir raginęs jį nutraukti. R. DeSantisas kartą Rusijos invaziją pavadino teritoriniu ginču, bet vėliau, sulaukęs kritikos, šiuos komentarus atsiėmė.
