NATO„Jis nėra prieš NATO, jis yra prieš NATO, kuri neturi reikiamų pajėgumų, kad būtų įgyvendinti kiekvienos valstybės įsipareigojimai pagal sutartį“, – tokią prezidento Donaldo Trumpo viziją nupiešė pirmą kartą į NATO būstinę Briuselyje atvykęs JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.
Ketvirtadienį ir penktadienį vykstantis NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas pasitiktas su nerimu dėl D. Trumpo administracijos planų Aljanso atžvilgiu. Įtampą dar labiau pakurstė JAV prezidento išvakarėse paskelbti muitai Europai. Nenuostabu, kad dauguma į NATO būstinę atvykusių ministrų sulaukė klausimų apie tai. Kitas klausimas, kurio sulaukė dauguma ministrų: ar pasitikite JAV, kad jos laikysis savo įsipareigojimų? Nė vienas NATO šalies atstovas į tai neatsakė „ne“.
„Transatlantinis ryšys yra esminis Aljansui. Mes pasikliaujame JAV buvimu Europoje ir jų branduoliniu atgrasymu. Todėl mes turime dirbti sąjungininkų dvasia ir sustiprinti šiuos santykius“, – prieš prasidedant susitikimui NATO būstinėje ketvirtadienį kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Vėliau Lietuvos žurnalistams jis pabrėžė neturintis signalų, kad JAV planuoja išvesti pajėgas iš Europos: „Įvairiausių pasvarstymų, kad galėtų būti scenarijus A, B ar C, kad galėtų būti pasielgta taip ar taip, taip, jų yra, mes juos visi matome, tačiau signalų, kad tai planuojama, ketinama padaryti, nesu gavęs.“
Tą patį tvirtino ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte. O pats JAV valstybės sekretorius M. Rubio kalbas, kad Amerika traukiasi iš NATO, pavadino „isterija“ ir „hiperbolizavimu“. Pasak M. Rubio, keturi Lietuvoje žuvę JAV kariai – priminimas, kad JAV yra NATO: „JAV išlieka aktyvios NATO, kaip visada.“
JAV valstybės sekretorius ketvirtadiernį taip pat patikino, kad D. Trumpas remia NATO ir Amerika liks NATO.
„Jis nėra prieš NATO, jis yra prieš NATO, kuri neturi reikiamų pajėgumų, kad būtų įgyvendinti kiekvienos valstybės įsipareigojimai pagal sutartį. Niekas nesitiki, kad jūs tai padarysite per metus ar dvejus, bet kelias turi būti realus. Tai sunki tiesa, bet tai pagrindas, kuris turi būti pasakytas dabar, kad pastatytume tokią NATO, kuri turi pajėgumus apginti mūsų suverenių valstybių teritorijas ir atgrasyti nuo bet kokių agresyvių veiksmų prieš kiekvieną iš mūsų“, – kalbėjo M. Rubio ir paminėjo, kad Aljanso šalys turėtų skirti 5 proc. BVP gynybai.
Apie tai, kad išlaidas gynybai nuo dabartinių 2 proc. BVP (ribos, kurios dar ne visos NATO narės pasiekė) dvigubinimą pasisakė ir K. Budrys: „Europa privalo jau dabar padvigubinti savo išlaidas nuo apytiksliai 500 milijardų iki trilijono.“
Ministro teigimu, šis klausimas bus tikriausiai esminis per NATO viršūnių susitikimą Hagoje birželį.
„Jeigu nepasikelsime skaičiaus, tai patys tik į veidrodį galėsime žiūrėti, o ne ieškoti, kas ten mus vėl pakritikavo ir mums kažkaip pagrasino. Tai yra turbūt stipriausia žinia šalia visų kitų. Ar mes įgyvendinsime regioninius planus? Ar mes ketiname apsiginti? Tai toks bus pagrindinis klausimas. Ir jisai nėra paprastas. Ir iš to, ką aš dabar matau, bus reikalų“, – į IQ klausimą dėl Hagos susitikimo darbotvarkės atsakė K. Budrys.
