ES reikalinga vieninga sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus sistema, teigiama ketvirtadienį Europos Parlamento (EP) priimtame rezoliucijos tekste.
Nors buvo baimintasi, kad tokios nuostatos gali nelikti, galutiniame dokumento tekste liko pasiūlymas naująjį sankcijų režimą simboliškai pavadinti Rusijos areštinėje 2009 m. po kankinimų mirusio kovotojo su korupcija Sergejaus Magnitskio vardu.
„Kartais pavadinimas reiškia labai daug. Pavadinus europinį sankcijų režimą dėl žmogaus teisių pažeidimų Sergejaus Magnitskio vardu, tai pasiųstų nedviprasmišką žinią žmogaus teisių pažeidėjams mūsų artimiausioje kaimynystėje“, – EP plenarinių posėdžių salėje anksčiau sakė Sandra Kalnietė (Europos liaudies partija/EPP, Latvija), pabrėžusi, kad S. Magnitskis metė iššūkį Rusijos prezidento Vladimiro Putino sukurtam korupciniam režimui, tačiau buvo nužudytas.
Rezoliucija buvo priimta 447 EP narių balsais. Prieš pasisakė 70 europarlamentarų, o 46 susilaikė.
EP narių nuomone, ateityje tikslinės sankcijos turėtų būti taikomos fiziniams ir juridiniams asmenims, atsakingiems už rimtus žmogaus teisių pažeidimus. Tarp jų galėtų patekti ir valstybiniai, ir nevalstybiniai veikėjai, įvairiais būdais (fiziškai, finansiškai, per sistemingą korupcinę veiklą) prisidedantys prie piktnaudžiavimo ir nusikaltimų visame pasaulyje.
Europarlamentarai nurodo, kad būtina nustatyti aiškius kriterijus, kuriuos būtų galima susieti su įvykdytais nusikaltimais, ir taip užtikrinti sklandų teisinį procesą. ES valstybės raginamos sukurti sankcijų įgyvendinimo ir priežiūros mechanizmą, pažymint, kad pastaruoju metu viešumą pasiekė nemažai faktų apie pažeidinėjamas galiojančias ES sankcijas.
Palaikymo Strasbūre sulaukė ir Europos Komisijos siūlymas, kad ateityje Taryboje sprendžiant ES užsienio ir saugumo politikos klausimus būtų atsisakyta vienbalsiškumo principo, nes tai leistų sklandžiau ir veiksmingiau pritaikyti sankcijas žmogaus teisių pažeidėjams.
Anksčiau šią savaitę buvo patvirtintas latvių europarlamentarės S. Kalnietės parengtas pranešimas apie ES ir Rusijos santykius, į kurį buvo įtraukti aštrūs pareiškimai apie būtinybę stabdyti „Nord Stream 2“ dujų projektą, oficialiai nutraukti strateginę partnerystę su Rusija ir priimti europinį S. Magnitskio aktą. Visgi antradienį pranešėja pridūrė, kad būsimas Europos sankcijų režimas būtų nutaikytas ne vien į Rusiją, bet ir į kitus režimus, masiškai pažeidinėjančius žmogaus teises, neišskiriant net tolimojo Mianmaro.
EP posėdyje antradienį taip pat kalbėjusi lietuvių europarlamentarė Laima Andrikienė (EPP) pabrėžė, kad Lietuva, kaip ir Estija, Latvija, Jungtinė Karalystė, Kanada ir Jungtinės Valstijos, jau turi S. Magnitskio garbei skirtus įstatymus, kas leidžia „skelbti tikslines sankcijas rimtų žmogaus teisių pažeidimų kaltininkams ir naudos gavėjams“.
„Esu tikra, kad tai turi būti padaryta ES lygmeniu ir be tolesnio atidėjimo ar delsimo“, – sakė L. Andrikienė.
S. Kalnietė išreiškė viltį, kad Europos Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba inicijuos ES Magnitskio akto priėmimą ir kad įveikus Ministrų Tarybos polinkį atidėlioti tai bus padaryta iki šios EP kadencijos pabaigos.
http://images.alfa.lt/33193/81/87.mp4
