ScanpixMaskvos centre tūkstančiai žmonių šeštadienį susirinko į Rusijos opozicija organizuotą mitingą paraginti prezidentą Vladimirą Putiną nesiekti likti valdžioje neribotą laiką.
Demonstracijos Maskvoje ir kituose miestuose yra pirmi dideli protestai nuo V. Putino sausį paskelbtų planų atlikti konstitucijos reformą, anot kritikų, sudarysiančią sąlygas jam pasilikti valdžioje 2024 metais pasibaigus jo dabartinei kadencijai.
Šios demonstracijos sutampa su iškilaus opozicijos politiko Boriso Nemcovo nužudymo Maskvoje penktosiomis metinėmis, bet organizatoriai taip pat noriu pasiųsti žinią V. Putinui, pasiūliusiam svarbių konstitucijos pakeitimų.
Organizatoriai, įskaitant dabartinį opozicijos lyderį Aleksejų Navalną, ragino gyventojus masiškai dalyvauti demonstracijoje. Daugelis laiko šį protestą patikrinimu, kiek visuomenė nusiteikusi priešinti V. Putino numanomiems planams pratęsti savo valdymą. „Kremlius žiūrės, kiek žmonių dalyvaus „Nemcovo eitynėse“, – sakė A. Navalnas.
Maskvos merija suteikė leidimą iki 30 tūkst. žmonių demonstracijai, buvo pateiktas prašymas, pasirašytas dešimčių veikėjų, įskaitant rašytojus ir mokslininkus. Praeitą vasarą virtinė eitynių, per kurias buvo reikalaujama užtikrinti sąžiningus rinkimus, buvo šiurkščiai išvaikytos policijos.
Šeštadienį daug žmonių ėjo į mitingo vietą per metalo detektorius, pastatytus policijos siekiant užtikrinti saugumą, sakė vienas naujienų agentūros AFP korespondentas. „Putino režimas yra grėsmė žmonijai“, – skelbė užrašas ant vieno plakato su B. Nemcovo nuotrauka.
Ant kito plakato buvo užrašyta „Putino politika grindžiama visišku melu“, cituojant šį liberalių pažiūrų politiką, nušautą 2015 metų vasario 27-ąją ant Maskvos upės tilto šalia Kremliaus. „Rusija be Putino!“ – skandavo eitynes 14 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku pradėję demonstrantai.
Maskvos policija nurodė, kad į renginį susirinko apie 8000 žmonių.
„Likti valdžioje bet kokiomis priemonėmis“
Sausį V. Putinas sukėlė politinę audrą, pasiūlęs pirmąkart nuo 1993 metų pertvarkyti konstituciją.
Analitikų nuomone, šis planas yra pasiruošimas valdžios perdavimui, kai 2024 metais baigsis ketvirtoji V. Putino kadencija prezidento poste. Tuo metu opozicija sako, kad autoritariškas Kremliaus vadovas yra užsibrėžęs likti lyderiu „iki gyvos galvos“.
„Manau, kad tai – nusikaltimas, pasityčiojimas iš konstitucijos, – sakė 75 metų pensininkas Semionas Pevzneris. – Vienintelis tikslas – likti valdžioje bet kokiomis priemonėmis.“
V. Putinas į valdžią pirmiausiai atėjo kaip premjeras, 1999 metais paskirtas tuomečio prezidento Boriso Jelcino. Pastarajam tų pačių metų paskutinę dieną netikėtai atsistatydinus V. Putinas 2000-aisiais buvo išrinktas prezidentus. Jis dirbo dvi ketverių metų kadencijas 2000–2008 metais, ir, kadangi nebegalėjo vėl būti renkamas prezidentu, ketverius metus buvo šalies premjeras. 2012-aisiais jis grįžo į Kremlių naujai prailgintai šešerių metų kadencijai ir vėl buvo perrinktas 2018 metais..
Oponentai baiminasi, kad V. Putinas gali išlikti įtakingiausias žmogus Rusijos politikoje, net jeigu 2024 metais formaliai perleistų valdžią kam nors kitam.
Į demonstraciją Maskvoje atėjusi 21-erių studentė Ksenja Telmanova sakė, kad V. Putinas buvo prezidentas beveik visą jos gyvenimą, išskyrus kelis pirmuosius gyvenimo mėnesius. „Ko gera, tie mėnesiai buvo geriausi mano gyvenime, – juokdamasi sakė ji. – Lyderiai turėtų bijoti fakto, kad jie gali prarasti valdžią.“
Rusija planuoja balandžio 22 dieną surengti referendumą dėl siūlomų konstitucijos pataisų.
Daugiau kaip 48 tūkst. žmonių pasirašė peticiją, kuria reiškiamas protestas prieš „konstitucinį perversmą ir valdžios uzurpavimą“.
Kaip nurodo Levados centras, nepriklausomas sociologinių tyrimų institutas, ketvirtadalis Rusijos gyventojų remia pasiūlymus pakeisti šalies pagrindinį įstatymą, o 56 proc. respondentų atsakė nesantys tikri, ar pataisos yra reikalingos.
Nors 45 proc. rusų sako, kad V. Putinas 2024 metais turėtų pasitraukti iš valdžios, lygiai tiek pat išreiškė norą jį toliau matyti prie šalies vairo.
„Prieš politines represijas“
Mažesnės demonstracijos taip pat įvyko arba vyksta virtinėje kitų miestų, įskaitant Sankt Peterburgą.
Antrajame pagal dydį Rusijos mieste susirinkę apie 2000 demonstrantų nešė gėles, B. Nemcovo portretus ir plakatus su užrašu „Jie tavęs bijojo, Borisai“. „Tai iš esmės vienintelis šansas mums išeiti ir pasakyti, kad esame prieš tai, kas dedasi šalyje, ir kad esame nusistatę prieš šią policinę valstybę“, – sakė 55 metų Galina Zuiko.
B. Nemcovas buvo vienas įnirtingiausių V. Putino kritikų, o B. Jelcino vyriausybėje kurį laiką dirbo vicepremjero poste.
2017 metais teismas pripažino kaltu dėl B. Nemcovo nužudymo vieną buvusį saugumo pajėgų pareigūną iš Čečėnijos ir skyrė jam 20 metų laisvės atėmimo. Keturi kiti žmonės buvo pripažinti kaltais prisidėjus prie nužudymo. Tačiau B. Nemcovo šeima ir šalininkai tvirtina, kad valdžia nepatraukė atsakomybėn tikrųjų šio nusikaltimo sumanytojų.
Ketvirtadienį V. Putinas įteikė apdovanojimą vienam senatoriui, anot kritikų, palaikančiam ryšius su vienu iš B. Nemcovo nužudymo numanomų organizatorių. Šis prezidento žingsnis sukėlė nerimą opozicijos nariams.
Europos Sąjunga ir JAV ketvirtadienį paragino Maskvą iki galo ištirti B. Nemcovo nužudymą.
Protestuotojai Maskvoje šeštadienį taip pat ragino paleisti Rusijos politinius kalinius. Grupė moterų laikė plakatą su užrašu „Moterys prieš politines represijas. Laisvę mūsų vaikams.“
Daug žmonių buvo skirtos įkalinimo bausmės po praeitą vasarą dešimtims tūkstančių protestuotojų išėjus į Maskvos gatves reikalauti sąžiningų rinkimų. Tie protestai buvo didžiausi šalyje per kelerius pastaruosius metus.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
