ScanpixBuvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį įspėjo, kad Rusija dislokuotų branduolinių ginklų netoli Baltijos valstybių ir Skandinavijos, jei Suomija ar Švedija nuspręstų įstoti į NATO.
D. Medvedevas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, 2008–2012 metais dirbęs prezidento poste, per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ sakė, kad jei šios šalys įstotų į NATO, Rusijos sausumos siena su Aljanso šalimis pailgėtų daugiau kaip dvigubai.
„Savaime suprantama, turėsime pastiprinti šias sienas, – sakė jis. – Šiuo atveju būtų nebeįmanoma kalbėti apie nebranduolinį Baltijos statusą. Pusiausvyra turi būti atkurta.“
Tuo D. Medvedevas užsiminė, kad Rusija įgytų teisę dislokuoti regione branduolinių ginklų.
Jis sakė, kad Rusija „rimtai pastiprintų savo sausomos pajėgas, oro gynybą ir dislokuotų reikšmingas karinio jūrų laivyno pajėgas Suomijos įlankoje“.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, žurnalistų paklaustas apie šiuos komentarus, sakė, kad „apie tai kalbėta daug kartų“ ir kad prezidentas Vladimiras Putinas yra išleidęs įsakymą „pastiprinti mūsų vakarinį sparną“ dėl NATO augančio karinio potencialo.
Paklaustas, ar šis pastiprinimas apims branduolinius ginklus, D. Peskovas atsakė: „Negaliu pasakyti... Bus visas priemonių, būtinų žingsnių sąrašas. Apie tai bus kalbama atskirame prezidento susitikime.“
Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį sakė, kad Rusijos svarstymai dislokuoti branduolinį ginklą Karaliaučiuje „atrodo gana keistai“, nes jis „visada buvo laikomas Kaliningrado srityje“.
Maskvos kariniai veiksmai Ukrainoje išprovokavo dramatišką Suomijos ir Švedijos visuomenių bei politikų nuomonės pasikeitimą dėl ilgametės karinio neprisijungimo politikos.
Suomija šią savaitę sakė, kad „per kelias savaites“ apsispręs, ar teikti paraišką įstoti į NATO. Švedija taip pat diskutuoja dėl narystės Aljanse.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
