ScanpixPrancūzijos vyriausybė trečiadienį atlaikė du balsavimus dėl nepasitikėjimo, surengtus dėl jos planų pertvarkyti šalies sudėtingą pensijų sistemą.
Vykdomajai valdžiai tai yra svarbi pergalė po įnirtingų protestų ir masinio transporto sektoriaus darbuotojų streiko, kuris šią žiemą buvo kelioms savaitėms paralyžiavęs šalį. Priėmus atitinkamą įstatymo projektą žemuosiuose parlamento rūmuose buvo pašalinta didelė kliūtis vienai iš pagrindinių prezidento Emmanuelio Macrono siūlomų pertvarkų, nors Senatui perduodama iniciatyva vis dar susiduria su pasipriešinimu.
Dokumentui buvo pritarta paryčiais, vyriausybei laimėjus du balsavimus dėl nepasitikėjimo, kuriuos surengė E. Macrono centristų daugumos planams nepritarianti opozicija.
Nuversti vyriausybę buvo pamėginta šiai pasitelkus retai naudojamą konstitucinę priemone, kad pirma laiko būtų nutraukti parlamentiniai debatai, įstrigę dėl begalybės opozicijos siūlomų pataisų svarstymo – taigi, įstatymo projektas buvo faktiškai prastumtas. Profesinės sąjungos ir opozicinės partijos pasmerkė šį žingsnį kaip antidemokratinį, tačiau jų raginimai rengti naujus protestus prieš įstatymo projektą, išprovokavusį ilgiausią per kelis dešimtmečius transporto sektoriaus streiką Prancūzijoje, šįkart daugiausia liko neišgirsti.
Kritikai tvirtina, kad įdiegus bendrą taškais grindžiamą sistemą, žmonės bus priversti toliau dirbti sulaukę 62 metų – oficialaus pensinio amžiaus, arba gauti mažesnes pensijas. Vyriausybė savo ruožtu teigia, kad suvienijus 42 skirtingus pensijų modelius, siūlančius ankstyvą išėjimą į pensiją ir kitas privilegijas, daugiausia skirtas viešojo sektoriaus darbuotojams, sistema taps sąžiningesnė ir kad baigsis metų metus atsirandantys biudžeto deficitai.
Ministras pirmininkas Edouard'as Philippe'as pasveikino sprendimą priimti įstatymo projektą kaip „socialinio teisingumo“ pergalę, pabrėždamas, kad „žmonės, kurie gina status quo,.. pernelyg dažnai kalba tikras nesąmones“. Dešiniųjų respublikonų frakcijos Nacionalinėje Asamblėjoje vadovas Damienas Abadas pasmerkė „precedento neturintį parlamentinį fiasko“ prastumiant reformą, dėl kurios „labiausiai nukentės“ prancūzų darbininkai.
Neatsakyti klausimai
Jei reforma bus priimta, per artimiausius metus bus palaipsniui keičiamos išėjimo į pensiją taisyklės 1975 metais ir vėliau gimusiems žmonėms, tačiau naujovės nepalies žmonių, jau artėjančių prie pensinio amžiaus.
E. Macrono inicijuota pertvarka yra plačiausia iš virtinės pensijų reformų, kurių ėmėsi tiek kairiosios, tiek dešiniosios ankstesnės vyriausybės, siekusios užbaigti nuolatinius biudžeto trūkumus, susidarančius ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei. Viena vyriausybės komisija pernai apskaičiavo, kad jei nebus padaryta jokių pakeitimų, deficitas iki 2025 metų galėtų pasiekti net 17 mlrd. eurų.
Tačiau vis dar nesutarta dėl daugelio reformos aspektų, įskaitant klausimą, kokia bus vieno taško vertė, kai žmonės išeis į pensiją. Daugelis prancūzų skeptiškai vertina vyriausybės iniciatyvą: 56 proc. rinkėjų nepritaria taškais grindžiamai sistemai, rodo vasario 13 dieną paskelbta sociologinių tyrimų agentūros „Ifop“ apklausa.
Ministrų kabinetas žadėjo derėtis su profsąjungomis, kaip finansuoti naująją sistemą, bet iš anksto perspėjo, kad nepasiekus susitarimo, žmonėms teks toliau dirbti sulaukus 62 metų. Toks pensinis amžiaus yra vienas ankstyviausių visoje Europos Sąjungoje.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
