ScanpixIlgai neigęs bet kokias kalbas apie norą siekti JAV prezidento posto, 77-erių JAV verslininkas ir buvęs Niujorko meras M. Bloombergas lapkričio pradžioje vis dėlto užsiregistravo kandidatu dalyvauti Demokratų partijos pirminiuose rinkimuose Alabamos valstijoje.
Toks jo sprendimas nustebino ne vieną politikos stebėtoją, neramiai muistytis privertė jau kurį laiką visuomenės apklausose pirmosiose vietose figūruojantį buvusį JAV viceprezidentą Joe Bideną, senatorius Elizabeth Warren ir Bernie Sandersą. Pastarieji M. Bloombergui kliūva dėl pernelyg išreikšto kairuoliškumo, būtent J. Bideno silpnumas verslininką esą privertė pakeisti sprendimą dėl rinkimų.
Finansinių naujienų ir duomenų bendrovės „Bloomberg“ įkūrėjas laikomas absoliučia dabartinio šalies prezidento Donaldo Trumpo priešingybe. Jis aktyviai remia griežtesnius ginklų kontrolės įstatymus, kovos su klimato kaita iniciatyvas. Apie savo užsienio politikos pažiūras kalba mažai, tačiau D. Trumpo administracijos prekybos politikos priemones yra pavadinęs „pražūtingomis Amerikai“. 2002–2013 m. vadovaudamas Niujorko miestui uždraudė rūkyti restoranuose, miesto parkuose ir kitose viešosiose vietose, daug dėmesio skyrė tos pačios lyties asmenų teisėms, bet didelio priešiškumo sulaukė dėl „sustabdyti ir apžiūrėti“ politikos, po policijos didinamuoju stiklu dėl galimų nusikaltimų pasiuntusios visus ne baltuosius vyrus. Tiesa, kaip ir D. Trumpas, M. Bloombergas žaidžia golfą, yra sulaukęs kaltinimų dėl moterų diskriminacijos, judėjimą „MeToo“ vadinęs beprasmišku.
Buvusio Niujorko mero šalininkai pabrėžia: buvęs demokratų, respublikonų ir nepriklausomų politikų rėmėjas – tinkamiausia alternatyva šalyje išsikerojusiam priešiškumui. Esą būtent M. Bloombergas gali sugrąžinti tikėjimą žiniasklaida, jis nesivels į neracionalius ginčus su kolegomis tarptautinėje arenoje. Tačiau kritikai atkerta, kad su tokiu turtu, kuriuo disponuoja kandidatas į prezidentus, daug nuveikti galima ir nesėdint Baltuosiuose rūmuose. Pavyzdžiui, į savo rankas perimti daug kritikos dėl netinkamos žiniasklaidos sulaukusią bendrovę „Fox News“ arba finansuoti elektroninio balsavimo sistemą, į politinę areną padėsiančią sugrąžinti baltuosius senjorus ar atokių kaimų gyventojus.
Visgi net jei M. Bloombergui dėl savo stipriai išreikštų centristinių pažiūrų, santykinio progresyvumo ir turto JAV prezidento rinkimuose pavyktų pasipriešinti D. Trumpui, reikalingo palaikymo tarp Demokratų partijos rinkėjų jis stokoja. Per kiekvienus JAV prezidento rinkimus atsiranda po vieną paskutinės minutės kandidatą, tačiau istorija moko: jie niekada nelaimi. Ypač kai kalba sukasi apie pajamų nelygybę. Pastebima, kad kol kas esminė idėja demokratų stovykloje – labiau apmokestinti turtuolius. M. Bloombergas aiškiai deklaruoja jos nepalaikantis.
