ScanpixPer praėjusį dešimtmetį ES demokratija reikšmingai susilpnėjo. Jei prarasime budrumą, dabartinė COVID-19 krizė gali įkalti paskutinę vinį į demokratijos karstą.
Pasaulį siaubiant COVID-19 virusui gerokai daugėja netikrumo. Gyventojai kasdien nubunda nežinodami, kaip toliau klostysis ši naujoji pandemija ir kaip į ją reaguos jų valdžios atstovai. Europoje šis netikrumas atėjo po 12 metų laikotarpio, per kurį (nuo 2008 m. finansų krizės iki 2015 m. pabėgėlių krizės ir pastaruoju laiku stiprėjančių antidemokratinių tendencijų) nuolat silpo visuomeninės ir politinės garantijos. Akivaizdu, kad susidūrėme ne tik su neregėto dydžio pandemija, bet ir su dar žalingesnių bei pavojingesnių reiškinių perspektyva. Privalome nevilkindami atsakyti į klausimą, ar turime pakankamai išteklių pilietiškumui išsaugoti ir padarytoms klaidoms ištaisyti, t. y. išsigelbėti?
Be toliaregiškų medikų rekomendacijų ir kruopštaus krizės valdymo, vienas svarbiausių įrankių, kuris galėtų padėti pasipriešinti šiai pandemijos sukelto netikrumo akimirkai, yra teisinis tikrumas. Pastarieji du mėnesiai Lenkijoje, per kuriuos valdančioji „Teisės ir teisingumo“ partija rengėsi prezidento rinkimams, parodė, kaip nesunku sugriauti teisės viršenybės ir teisinio tikrumo pamatą paminant esminę demokratinę teisę į laisvus ir sąžiningus rinkimus. Šie įvykiai – tai pasakėčia, įspėjanti apie grėsmes Europos demokratijai krizės laikotarpiu.
Pasakėčia apie miglotą padėtį Lenkijoje
