ScanpixStraipsnio pavadinime minima citata – ištrauka iš hučių šūkio, kuris visas skamba taip: „Alachas didis, mirtis Amerikai, mirtis Izraeliui, žydai prakeikiami, pergalė islamui.“ Pastarosiomis savaitėmis ši Vakaruose teroristine organizacija laikoma grupuotė kelia nemažą chaosą, apšaudydama britų ir amerikiečių prekybinius laivus, kursuojančius tarp Europos ir Azijos per Raudonąją jūrą. Kas ši organizacija, siekianti sunaikinti ir JAV, ir Izraelį?
Ištakos
1990-aisiais Jemene susikūrusi musulmonų šiitų mažesnės atšakos zaiditų grupuotė, oficialiai žinoma kaip „Dievo rėmėjai“, iš pradžių kovojo prieš tuometį 33 metus valdžiusį šalies prezidentą Ali Abdullah Salehą ir jo valdžią – esą jis buvo korumpuotas ir parsidavęs JAV bei Saudo Arabijai. Vėliau, veikiami kitų teroristinių Vidurinių Rytų grupuočių, hučiai įgavo daugiau priešiškumo ir prieš Vakarus bei Izraelį.
Organizacijos pavadinimas kilęs nuo vienos Jemeno hučių genties, šiauriniuose Jemeno kalnuose gyvenusios jau IX a. Pirmasis grupuotės vadas buvo Husseinas al Houthi – pavardė pasako ir jo kilmę, bei suteikė vardą visai organizacijai. Skirtingai nei Irano ar Libano šiitai, zaiditų atšakos tikintieji netiki 12 imamų. Jų tikėjimo ašis yra paskutinio kalifo, pranašo Mahometo pusbrolio ir žento Ali anūkas Zaydas bin Ali, 740 m. nesėkmingai bandęs sukelti perversmą prieš korumpuotą Umajadų kalifatą.
Zaiditai tiki, kad būtent Z. bin Ali turėjo būti kalifu, nes jo išpažintos vertybės buvo to vertesnės (kaip ir turimas giminystės ryšys su pranašu Mahometu). Būtent kovą su korupcija dabartinė hučių grupuotė laiko viena pagrindinių savo misijų.
Arabų pavasaris – Jemeno žiema
Radikalia organizacija virto po 2003 m. JAV invazijos į Iraką. Būtent tada hučiai priėmė naują šūkį, minimą straipsnio pradžioje. Kita šiitų teroristinė organizacija „Hezbollah“, veikianti Libane, hučiams tapo tarsi mokytoja, be to, abi grupuotes rėmė Iranas. 2004 m. A. A. Salehas su Jemeno kariuomene nukovė H. al Houthi, tačiau net ir su Saudų parama nesugebėjo įveikti hučių grupuotės.
2011 m. prasidėjus Arabų pavasariui ir A. A. Salehą pakeitus Abdrabuhui Mansurui Hadi (buvusio A. A. Saleho viceprezidentui ir Saudų patikėtiniui), hučiai nebuvo patenkinti. Kartu su kitomis Jemeno opozicinėmis grupėmis jie išėjo į gatves ir protestavo prieš tuometę valdžią, tačiau vėliau kovos išvirto į atvirą konfliktą su valdžia. 2014 m. hučiai užėmė Jemeno sostinę Saną ir privertė tuometį prezidentą A. M. Hadi bėgti į kitą Jemeno miestą Adeną, kur vadovas atšaukė savo atsistatydinimą ir paskelbė hučių valdžią neteisėta.
2015 m. į konfliktą įsitraukė kaimynė Saudo Arabija, stojusi nuversto prezidento pusėn ir negalėjusi pakęsti, kad jos pašonėje kyla nauja Irano remiama valdžia. Tuo metu itin ryškiai sužibo Muhammado bin Salmano, jauno ir karjeros laiptais sparčiai kopiančio Saudų kronprinco ir gynybos ministro, žvaigždė. Jis tikėjosi, kad greiti oro antskrydžiai privers hučius atsitraukti ar bent jau pradėti derybas, tačiau civilinis karas, kuriame dabar jau veikia ne tik Saudo Arabija, bet ir Iranas hučių pusėje, tęsiasi iki šiol.
Nors hučiai aiškina kovojantys prieš korumpuotą Jemeno valdžią, Vakarų įtaką islamą išpažįstančiai šaliai ir pasisako už ekonominę Jemeno pažangą, iš tiesų daugiau nei dešimtmetį trunkantis pilietinis karas visiškai nustekeno šalį ir privedė ją prie vienos didžiausių šių laikų humanitarinių krizių.
Krizė Raudonojoje jūroje
Nenuostabu, kad Izraelį sunaikinti prisiekę hučiai negalėjo ramiai stebėti Izraelio ir „Hamas“ karo. Tik prasidėjus konfliktui, hučiai į Izraelio teritoriją paleido dronų ir raketų – didžioji dalis buvo numušti.
Pernai lapkričio pabaigoje hučiai pradėjo atakas ir prieš Raudonąja jūra plaukiojančius prekybinius laivus. Raudonoji jūra yra itin svarbus transporto mazgas tarp Europos ir Azijos, tad čia kasdien kursuoja tūkstančiai viso pasaulio laivų – vyksta apie 15 proc. visos pasaulio prekybos jūros keliais. Didelė dalis laivybos bendrovių atšaukė savo laivų maršrutus šiuo keliu. Hučiai tvirtina, kad puola tik su Izraeliu kaip nors susijusius laivus, tačiau nukentėjo ir JAV, ir Jungtinės Karalystės (JK) laivų.
ScanpixDėl šių atakų JAV hučius vėl paskelbė teroristine organizacija, nors šį „titulą“ pats Joe Bidenas buvo atšaukęs 2021-aisiais vos tapęs prezidentu. Nors oficialiai šis nutarimas neįsigalios apie mėnesį, humanitarinės pagalbos organizacijos baiminasi, kad tai pakenks 32 mln. gyventojų turinčiai, badą ir skurdą kenčiančiai valstybei, nes trukdys Jemenui skirti humanitarinę pagalbą.
Iki šiol hučiai jau yra atakavę dronais ir greitaeigiais kateriais daugiau nei dvi dešimtis laivų, vieną užgrobę. Neapsikentusios JAV ir JK surengė bendras oro atakas Jemene – amerikiečiai iki šiol įvykdė penkias atakas per vieną savaitę.
Ekspertų teigimu, JAV neketina sunaikinti hučių, tik juos susilpninti ir užkirsti kelią konfliktui plisti regione. Kita vertus, jų vertinimu, JAV atakos tik padeda sustiprinti antivakarietiškus sentimentus Jemene, įtvirtinti hučių įtaką, o jų naudojamų dronų ir raketų atsargas nesunku papildyti. JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake’as Sullivanas tvirtino, jog amerikiečiai tikėjosi tokio žingsnio iš hučių ir yra pasirengę imtis tolesnių veiksmų.
