Plastikas neatsiejamas nuo daugumos europiečių apsipirkimo įpročių. Kol kas sunkiai išvengiamas dėl maisto produktų sanitarijos reikalavimų, vis dėlto dažnai jis atsiduria gamtoje, darkydamas kraštovaizdį ir tapdamas gyvūnų žūčių priežastimi. ES kelia sau misiją keisti niūrias augančio plastiko suvartojimo tendencijas. Jau artėjantį rudenį lemtingą žodį tars Europos Parlamentas.
Šį pavasarį Europos Komisija pasiūlė priemones, kuriomis būtų kovojama su plastiko šiukšlėmis, užpildančiomis jūras ir paplūdimių pakrantes, – nusitaikyta į 10 vienkartinio naudojimo produktų, kuriuos pakeitus tvaresnėmis medžiagomis ekologinė situacija Europoje pagerėtų. Tarp šių produktų – kosmetiniai pagaliukai, gėrimų šiaudeliai, vienkartiniai stalo įrankiai ir lėkštės bei puodeliai, pripučiamų balionų lazdelės.
Į „juodąjį sąrašą“ patekusių gaminių dešimtukas sudaro 70 proc. jūrinių šiukšlių. Tokių, kurių pakeisti ne tokiomis žalingomis gamtai alternatyvomis neįmanoma, vartojimą bus siekiama mažinti arba jų surinkimą didinti.
Europos Parlamento Aplinkosaugos komitetas liepą išreiškė paramą daugumai Komisijos siūlymų ir juos praplėtė. Tarp komiteto siūlymų yra:
• Draudimas naudoti mikroplastiką kosmetikoje, asmeninės higienos, valymo ir balinimo priemonėse iki 2020 m. ir minimalūs reikalavimai kitiems mikroplastiko turintiems gaminiams.
• Pavojingų medžiagų plastike mažinimas, užtikrinant, kad perdirbtuose produktuose nebeliktų žalingų chemikalų.
• Lėšos, surinktos iš plastiko apmokestinimo, turėtų būti panaudotos jo taršos prevencijai.
• Biologiškai skaidaus (angl. oxo-degradable) plastiko naudojimas turėtų išnykti iki 2020 m.
• Pripažinimas, jog perdirbamo ir suyrančio plastiko gamyba savaime neužtikrina mažesnės taršos vandenynuose ir jūrose bei neturėtų būti pateisinimas vienkartinio naudojimo gaminiams.
Europos Parlamentas dėl siūlymų paketo balsuos šį rugsėjį.
http://images.alfa.lt/32869/85/26.mp4
