Meniu
Prenumerata

sekmadienis, gruodžio 4 d.


ALJANSAS
NATO ieškant naujo vadovo, kandidatų sąraše dominuoja moterys
BNS
BNS foto
J. Stoltenbergas ir D. Grybauskaitė.

Kai darbą baigiantis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas vėliau šiais metais sugrįš į gimtąją Norvegiją vadovauti jos centriniam bankui, Aljansui reikės naujo vadovo ir pirmą kartą šį postą tikriausiai užims moteris.

Septynis dešimtmečius galingai Vakarų karinei koalicijai vadovavo vyrai iš Vakarų Europos, bet dabar daug stebėtojų tikisi, kad 30 valstybių grupė išsirinks moterį, galbūt net iš rytinio flango.

J. Stoltenbergui, kuris turėtų dirbti iki gruodžio, dar teks spręsti didžiulį iššūkį dėl Rusijos agresyvaus pajėgų telkimo prie Ukrainos sukeltos krizės.

Tačiau birželio pabaigoje, kai Madride įvyks sąjungininkių sutikimas, šalių pasiuntiniai Šiaurės Atlanto taryboje jau turėtų būti sutarę dėl kandidato. Briuselyje, kur įsikūrusi NATO būstinė, jau spėliojama dėl galimų pretendentų.

„Paskyrimo procesas yra miglotas. Niekas neagituoja atvirai, bet tarp sąjungininkių cirkuliuoja daug vardų“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Europos diplomatas.

Procesas vyksta už uždarų durų, didelė reikšmė teikiama politiniam aspektui.

Nors NATO generalinis sekretorius visuomet būdavo europietis – kaip vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas visuomet būna amerikietis – nė vienas iš pretendentų savo suinteresuotumo nedeklaruos neužsitikrinęs JAV prezidento Joe Bideno administracijos paramos.

Tai atspindi faktą, kad nors 21 iš 30 NATO narių taip pat priklauso Europos Sąjungai, Jungtinės Valstijos vis dar yra neginčytinas Aljanso lyderis.

Tačiau šį kartą daug kas tikisi, kad naujasis civilinis lyderis bus bent jau iš kurios nors ES šalies, Vakarams koreguojant savo galios balansą, kad jis atitiktų tokių lyderių kaip Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas raginimus užtikrinti „Europos suverenitetą“ ar „strateginę autonomiją“.

Kaip sakė vienas buvęs NATO pareigūnas, „net amerikiečiai“ nebesipriešina didesnėms ES ambicijoms.

„Tikėtina kandidatė“

Tad apie kokius žmones kalbama? Briuselyje pareigūnų ir ekspertų pokalbiuose buvo minimos kelios pavardės, nors reikia nepamiršti, kad – kaip ir popiežius renkančios Vatikano konklavos atveju – pradiniai favoritai proceso metu dažnai atkrinta ir galiausiai iškyla netikėtas kandidatas.

Kaip pretendentė dažnai minima buvusi britų ministrė pirmininkė Theresa May. Ji atitinka daug kriterijų: yra moteris, gerbiama buvusi vyriausybės vadovė, žmogus iš šalies, skiriančios antrą pagal dydį NATO biudžetą gynybai.

Tačiau kaip sakė minėtas buvęs NATO aukšto rango pareigūnas, po „Brexito“ britų vadovo poste gali nenorėti kai kurios ES sostinės. Be to, bet kuriuo atveju trys iš 13 ankstesnių generalinių sekretorių buvo britai, todėl galėtų ateiti eilė kuriai nors iš naujesnių ar mažesnių narių.

Briuselio spauda jau kalba apie progą Belgijos 47 metų užsienio reikalų ministrei Sophie Wilmes, laikinai vadovavusiai mažumos vyriausybei, kuomet šaliai buvo sunku grumtis su pirmosiomis pandemijos bangomis.

Minėtam aukšto rango diplomatui S. Wilmes atrodo „tikėtina kandidatė“. Jis atkreipė dėmesį, kad S. Wilmes yra „iš vienos ES šalių steigėjų, geros sąjungininkės ir partnerės“, ir kad du jos pirmtakai „labai santūriai“ vertino Europos gynybą.

Kai kurie J. Stoltenbergo, kurio gimtoji Norvegija nepriklauso ES, šalininkai pripažįsta, jog jis kartais nepakankamai vertindavo Europos bandymus organizuoti savo gynybos strategiją Aljanse ar už jo ribų ir laikėsi nuomonės, kad bet koks Europos solidarumo stiprinimas vyktų transatlantinio aljanso sąskaita.

Jo pirmtakas Andersas Foghas Rasmussenas buvo iš Danijos. Nors ši šalis yra ES narė, jos gynybos aparatas tvirtai remiasi JAV planavimu ir oficialiai nedalyvauja formuojant bendrą ES gynybos politiką.

Naujokės

S. Wilmes tikriausiai paremtų Prancūzija, tradiciškai nekelianti savo kandidato, tačiau pati belgų ministrė tokių kalbų nenorėjo komentuoti, o neseniai su ja ES tarybose susitikę ministrai naujienų agentūrai AFP sakė, kad ji jokių ambicijų nedeklaravo.

Tuo metu ties rytų horizontu tvyrant Rusijos grėsmei daugelis rytinių NATO narių, įstojusių į Aljansą po Vakarų pergalės Šaltajame kare ir sovietų vadovauto Varšuvos pakto žlugimo, nebenori būti laikomos naujokėmis ir kels savo kandidatus.

Tarp kelių minimų pretendentų yra 65 metų Dalia Grybauskaitė, kaip buvusi Lietuvos prezidentė puikiai suprantanti NATO iššūkius prie Rusijos sienos, o kaip buvusi eurokomisarė turinti draugų abiejose didžiosiose tarptautinėse organizacijose Briuselyje.

Europos pareigūnai vieningai sako, kad atėjo laikas NATO vadovo postą užimti moteriai, ir be minėtų trijų pretendenčių mini dar kelias, tarp jų buvusią ES užsienio politikos vadovę, italų politikę Federicą Mogherini – J. Stoltenbergo draugę, dabartinę Europos koledžo Briugėje rektorę, kvietusią jį pasakyti kalbą apie ES ir NATO santykius.

Tačiau aišku viena: galiausiai, kaip pasiskundė vienas Europos ministras, „nuspręs Vašingtonas“.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 02 11 12:54
Spausdinti