Meniu
Prenumerata

pirmadienis, sausio 17 d.


DERYBOS
NATO ir Rusija išdėstė smarkiai besiskiriančias pozicijas dėl Ukrainos krizės
BNS
Scanpix
J. Stoltenbergas.

NATO sąjungininkės trečiadienį perspėjo Rusiją, kad nesileis į kompromisus dėl Aljanso teisės ginti savo rytines nares, kad būtų išvengta tolesnio konflikto Ukrainoje, tačiau pakvietė Maskvą tolesnių derybų, siekiant sumažinti įtampą dėl saugumo padėties.

Kalbėdamas po derybų su Rusijos delegacija NATO būstinėje Briuselyje, Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė: „NATO sąjungininkų ir Rusijos pozicijos šiais klausimais labai skiriasi.“

Pasak J. Stoltenbergo, 30 NATO narių negalėtų sutikti su pagrindiniais Maskvos reikalavimais dėl naujos saugumo tvarkos Europoje. Generalinis sekretorius taip pat pabrėžė, jog Rusijai nebus leista vetuoti Ukrainos teisės ateityje prisijungti prie Aljanso.

Rusų prezidento Vladimiro Putino vyriausybė yra pateikusi Vakarams virtinę reikalavimų – be kita ko, nepriimti naujų narių, tokių kaip Ukraina, Sakartvelas ar Suomija, taip pat apriboti pajėgų dislokavimą buvusių sovietinio bloko šalių, įstojusių į NATO po Šaltojo karo, teritorijoje.

J. Stoltenbergas pareiškė „teigiamai“ vertinantis faktą, kad abiem šalims pavyko susėsti prie bendro stalo ir atgaivinanti NATO ir Rusijos tarybos platformą. Jis taip pat pasveikino žinią, jog Aljanso nariai pakvietė Maskvą per tolesnes derybas aptarti ginklų kontrolę ir „daugelį kitų klausimų, siekiant užkirsti kelią naujam ginkluotam konfliktui“.

„Rusija negalėjo sutikti su šiuo pasiūlymu, nors ir neatmetė jo. Tačiau Rusijos atstovai leido suprasti, kad jiems reikia papildomo laiko, kad parengtų atsakymą NATO“, – sakė J. Stoltenbergas.

Vis tik jis įspėjo, kad Maskva neturės veto teisės dėl bet kokių Ukrainos pastangų įstoti į Aljansą, taip pat paragino „deeskaluoti“ padėtį netoli šios šalies sienos, kur dislokuotos gausios rusų pajėgos.

„Ukraina, kaip suvereni valstybė, turi teisę į savigyną. Ukraina nekelia grėsmės Rusijai, – pareiškė NATO vadovas. – Būtent Rusija yra agresorė. Būtent Rusija naudojo ir toliau naudoja jėgą prieš Ukrainą.“

„Paskui jie [rusai] telkia pajėgas, dislokuodami apie 100 tūkst. karių, artileriją, šarvuočius, dronus, dešimtis tūkstančių kovai pasirengusių karių ir pasitelkdami grasinančią retoriką – štai kur problema“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.

Vakarai gina NATO „atvirų durų politiką“ potencialių būsimų narių atžvilgiu, o Maskva reikalauja tvirtų garantijų, kad Aljansas toliau nesiplės jos teritorijos link.

Rusija neigia, kad masinis karių telkimas aplink jau iš dalies okupuotą Ukrainą kelia grėsmę. Tačiau dėl šių karių dislokavimo Vašingtonas priverstas kontaktuoti su Maskva, kad neišsipildytų nuogąstavimai, jog gali kilti plataus masto karinė konfrontacija.

Iki trečiadienio susitikimo NATO ir Rusijos taryba pastarąjį kartą posėdžiavo 2019 metais. Abi šalys nutraukė praktišką bendradarbiavimą 2014-aisiais, kai Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 01 12 19:15
Spausdinti